Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Išrinkti ir apdovanoti geriausi liaudies meno meistrai
Kultūra

Išrinkti ir apdovanoti geriausi liaudies meno meistrai

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Šią savaitę žinomų šalies menotyrininkų komisija paskelbė 2015 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatus ir prizininkus. Iškilminga ceremonija vyko Kelmės kultūros centro Dailės galerijoje, kurioje gruodžio mėnesį rengta šio konkurso respublikinio turo paroda.

Be liaudies meno paveldo šiandien sunku įsivaizduoti modernios kultūros puoselėjimą ir tautinės savimonės ugdymą. Tradiciniais raštais marginti audiniai, drožiniai, keramika, tautiniai drabužiai, kryždirbių darbai liudija mūsų šalies išskirtinumą pasaulyje. „Aukso vainikų“ nominacijos – svarbiausias šalies tautodailininkų įvertinimas, kurį 2005 m. inicijavo Lietuvos liaudies kultūros centras tam, kad išaiškintų geriausius liaudies meistrus ir įvertintų šimtametes senųjų amatų tradicijas tęsiančius kūrėjus.

Vienuoliktos liaudies meno parodos nugalėtojais tapo ir juvelyrės Mildos Gutauskienės sukurtais aukso vainikais buvo karūnuoti vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovai – po vieną iš kiekvienos srities: skulptorius Gintautas Akstinas iš Druskininkų, parodai pristatęs įspūdingą medžio skulptūrų kolekciją, keramikas, senojo puodžių amato puoselėtojas Vytautas Valiušis iš Leliūnų, Utenos r., kalvis, geležinių kryžių meistras Stanislovas Špukas iš Radviliškio, savo darbais papuošęs ne vienas mūsų šalies kapinaites.

Antroji ir trečioji vietos vaizduojamosios dailės kategorijoje atitinkamai buvo skirtos kelmiškiui Valdui Bandzai už akmens skulptūrų kolekciją ir Antanui Česnuliui iš Druskininkų, sukūrusiam medžio reljefų seriją Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ motyvais. Taikomosios dailės grupėje antrąją vietą itin dailia šiaudinių sodų kolekcija užsitikrino dzūkė – Lina Živatkauskaitė-Žaliauskienė iš Lazdijų rajono, trečioji vieta skirta keramikei Virgilijai Silvestrai Šufinskienei iš Šiaulių r. už ąsočių, puodynių ir lekų kolekciją. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko žemaičiui mažeikiškiui Antanui Viskantui, trečioji – Raimundui Blažaičiui iš Vilkaviškio.

Vertinimo komisijos sprendimu specialūs diplomai išdalyti visų trijų sričių liaudies meistrams: vaizduojamosios dailės atstovams Irenai Kvedarienei ir Eduardui Končiui, kryždirbiams Stasiui Motiejūnui ir Raimundui Puškoriui bei taikomosios dailės kūrėjams Jadvygai Mačiūnienei, Edmundui Akulauskui ir Vytautui Raukčiui.

„Pastarojo dešimtmečio „Aukso vainiko“ parodose matėme, kaip kito ir vystėsi atskiros liaudies dailės šakos: kurios iš jų buvo linkusios trauktis, kurios atgimė ir vis dar plečiasi. Pavyzdžiui, dešimtmečio pradžioje taikomojoje dailėje vyravusią tekstilę keičia paprotinės dailės dirbiniai – sodai ir margučiai. Labai svarbu tuos pokyčius stebėti ir vertinti“, – pasakojo komisijos narė, Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė.

Išties įsimintiną, iškilmingą ir kartu jaukią šventę surengė Kelmės kultūros centras. Joje koncertavo folkloro ansamblis „Taduja“, konkurso dalyvius sveikino kultūros viceministrė Patricija Poderytė, Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų departamento direktorė vedėja Irena Seliukaitė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis.

LLKC inf.

V. Balčyčio nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisPaskelbtos mokyklos, pasiūliusios įdomiausias Sausio 13-osios minėjimo idėjas
Kitas straipsnis Bananų pudingas

Susiję straipsniai

Paskutinėmis pavasario dienomis Vilnių užlies tradicijos 

23 balandžio, 2026

Vaikų ir jaunimo šokių ansamblis „Grandinėlė” šokių šventėje Čikagoje

21 balandžio, 2026

„ČIURLIONIO PALIESTI“ – DIALOGAS SU M. K. ČIURLIONIO IDĖJOMIS

20 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.