Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kinas, muzika, TV»Istorinė legenda apie bendrą latvių ir lietuvių tautų praeitį pradėjo žygį per Lietuvą
Kinas, muzika, TV

Istorinė legenda apie bendrą latvių ir lietuvių tautų praeitį pradėjo žygį per Lietuvą

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Didingas latvių sukurtas istorinis epas apie bendrą mūsų tautų praeitį įžengė į Lietuvą – Aigarso Graubos režisuotas filmas „Pagonių žiedas“ vakar buvo pristatytas visuose šalies kino centruose „Forum Cinemas“. Iškilminga raudonojo kilimo premjera Vilniaus kino centre „Forum Cinemas Vingis“, kurioje dalyvavo filmo kūrėjai, sutraukė būrį kaimynų kinu susidomėjusių garsenybių.

Šventinėje premjeroje skambėjo dvi kalbos – lietuvių ir latvių. Kadangi XIII amžiaus baltų kovas su kryžiuočiais vaizduojančiame filme susipina Latvijos ir Lietuvos istoriniai faktai, kurdami „Pagonių žiedą“ latvių kinematografai į pagalbą pasikvietė kolegas iš Lietuvos. Vieną pagrindinių vaidmenų filme sukūrė su „Sangailės vasara“ išgarsėjusi lietuvių aktorė Aistė Diržiūtė.

Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis neabejojo, kad „Pagonių žiedas“ mūsų šalyje bus sutiktas su ne ką mažesniu entuziazmu nei Latvijoje.

„Istorinė tematika tiek latviams, tiek lietuviams šįmet, kai švenčiame mūsų valstybių atkūrimo 100-mečius, itin aktuali. Istorija mus vienijo šimtmečiais – esame vienintelės išlikusios baltų tautos. Laikmetis, apie kurį pasakojama šiame filme, – taip pat mūsų, baltų, bendra praeitis. Aš jau trečius metus esu Lietuvoje ir matau, kad lietuviai didžiuojasi savo istorija ir labai ja domisi. Tad yra visos prielaidos, kad filmas ir jūsų šalyje bus labai populiarus“, – kalbėjo E. Semanis.

Filmo režisierius A. Grauba taip pat kalbėjo apie tuos ryšius, kurie visais laikais siejo latvius ir lietuvius, apie didvyrišką abiejų tautų dvasią.

„Bet kuri istorija, palaikanti valstybės dvasią, meilę laisvei, stiprinanti pasitikėjimą savimi, kaip tauta, yra verta papasakojimo. Esu įsitikinęs, kad tai vienas iš esminių kinematografo uždavinių. Turiu dvi dukteris – 28 ir 11 metų – ir noriu, kad filmai joms ne vien teiktų malonumą, bet ir duotų svarbias gyvenimo pamokas“, – sakė A. Grauba.

Jis priminė tą laiką, kai Lietuva ir Latvija kovojo dėl nepriklausomybės atgavimo prieš tris dešimtmečius. Tai irgi buvo dviejų tautų, bet viena istorija. Atgimimo metais A. Grauba vadovavo kultinei latvių grupei „Jumprava“ ir keliavo po Lietuvą su „Roko maršo“ dalyviais skleisdamas laisvės dvasią. Būtent todėl „Pagonių žiedo“ premjeroje jis itin laukė tų laikų bendražygių Algirdo Kaušpėdo iš „Anties“, „BIX“ lyderio Sauliaus Urbonavičiaus-Samo.

Aktorė A. Diržiūtė prisiminė latviškąją filmo premjerą. „Pagonių žiedas“ Latvijoje buvo labai laukiamas, istorija, kuri jame pasakojama, – labai populiari, žinoma kone kiekvienam latviui.

„Prieš pradedant rodyti filmą čia, Lietuvoje, aš džiugiai nerimauju. Tikiuosi, kad mes kartu, vieningai pasidžiaugsime tuo, ką broliai latviai sukūrė apie bendrą mūsų tautų praeitį. Tikrai žinau, kad lietuviai sugebės šį kūrinį priimti atvira širdimi. Pažįstu daug savo kartos žmonių, kurie labai laukia šio filmo. Daugeliui iš mūsų to reikia – išsivaduoti iš snobiško individualizmo ir suprasti, kad tik kartu, tik būdami vieningi galime kažką iš esmės padaryti – išreikšti nepasitenkinimą valdžios sprendimais, kovoti už savo teises ir panašiai. Tik būdami vieningi pakeisime pasaulį, padarysime jį geresnį“, – kalbėjo filmo idėjos įkvėpta A. Diržiūtė.

Latvijoje „Pagonių žiedas“ – vienas brangiausių šalies kinematografijos istorijoje filmų, kuriam buvo surinktas 2 mln. eurų biudžetas, – jau atsipirko su kaupu.

Filmo kūrėjų ir organizatorių nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisSeimas imasi vaikų ugdymo gamtoje reglamentavimo
Kitas straipsnis Kaunas kviečia švęsti Šeimos dieną

Susiję straipsniai

LUX Europos kino programoje – „Oskaru“ ir kitais apdovanojimais įvertinti filmai

17 balandžio, 2026

Jaunoji lietuvė Gabrielė Butkaliuk dainuoja Carnegie Hall: istorija prasidėjo nuo šeimos svajonės

11 kovo, 2026

M.A.M.A. nominuoti muzikos autoriai – atvirai apie kūrybos užkulisius, DI iššūkius ir „Euroviziją“

19 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.