Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Italija su Eimuntu Nekrošiumi atsisveikino lietuviškai
Kultūra

Italija su Eimuntu Nekrošiumi atsisveikino lietuviškai

ATNAUJINTA:2 liepos, 2019Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Birželio 27–29 dienomis Pompėjos antikiniame teatre, pastatytame  200 metų prieš Kristų, susivienijo dangus, istorija, jausmai, atmintis. Susitiko praeitis, dabartis ir ateitis.  Lietuvos teatro kūrėjai su režisieriumi  Rimu Tuminu priešakyje Italijoje pristatė premjerą „Edipas Kolone“. Šiuolaikinė Ruggero Capuccio pjesė pasakojo apie paskutinį Edipo kelionės etapą, jo kančią, kol žemė jį priglaudė su visomis jo nuodėmėmis  –  tokį, koks jis yra. Šį spektaklį turėjo režisuoti Eimuntas Nekrošius. Nutiko taip, kad šis spektaklis buvo dedikuotas E. Nekrošiaus atminimui.

Spektaklio siužetas, scenografija, muzika, ypač senovinė aukštaitiška giesmė „Oigi, gražus gražus mėlynasis dangus“ buvo atlikta itališkai ir lietuviškai. Viena gražiausių lietuviškų religinių giesmių (žodžiai – Antano Vienažindžio) spektakliui suteikė ypatingų spalvų.

„Mes visi išeisim iš šio pasaulio, neliks nieko,  tik mergina, kuri labai labai gražiai dainuoja“, – skamba giesmė spektaklio pradžioje. Šiuos žodžius spektaklio kūrėjai aptiko  itališkos pjesės tekste ir įdėjo juos į giesmę.  

„Ar priimsi mane ten, Dievuliau brangus“, –  lietuviškai gieda 12 Italijos aktorių choras. Emocinis fonas pasiekia kulminaciją, kai gyvas choras pastiprinamas lietuvišku etnografinio ansamblio įrašu – Italija ir Lietuva jau gieda kartu ir pasvirusiame mediniame bokšte, lyg „Meno forte“, apšviestas vilties šviesele pasirodo Eimunto Nekrošiaus veidas.

Maestro E. Nekrošiui dedikuotą spektaklį Vezuvijaus papėdėje pamatė daugiau kaip 5000 žiūrovų.  Trys nepamirštami premjeriniai vakarai, kuriuose ovacijomis dėkota Italijos aktoriams ir su jais dirbusiems teatro meistrams iš Lietuvos: režisieriui Rimui Tuminui, kompozitoriui Faustui Latėnui, scenografui Adomui Jacovskiui, režisierei Gabrielei Tuminaitei, choreografei Anželikai Cholinai, choro vadovui Tadui Šumskui, šviesų dailininkams Eugenijui Sabaliauskui ir Gintui Valuntoniui.

Genialūs teatro menininkai iš Lietuvos itin jautriai atsisveikino su vienu iš didžiausių teatro meistrų E. Nekrošiumi. Atsisveikino šalyje, kurioje jis turėjo daugybę savo meno gerbėjų. Šalyje, kuri  buvo tapusi beveik antraisiais namais.

Rūta Jakimauskienė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisSostinė kviečia į nuotaikingą Valstybės dienos šventę
Kitas straipsnis 5 kelionėms įkvepiantys filmai

Susiję straipsniai

Mažos scenos, didelis efektas: Vilniaus dainyklos subūrė tūkstančius atlikėjų

15 balandžio, 2026

Čiurlionio kūryba skamba Japonijoje. Atverta išskirtinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“

31 kovo, 2026

Populiariausia teatro autorė – dramaturgė Daiva Čepauskaitė

26 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.