Birželio 27–29 dienomis Pompėjos antikiniame teatre, pastatytame 200 metų prieš Kristų, susivienijo dangus, istorija, jausmai, atmintis. Susitiko praeitis, dabartis ir ateitis. Lietuvos teatro kūrėjai su režisieriumi Rimu Tuminu priešakyje Italijoje pristatė premjerą „Edipas Kolone“. Šiuolaikinė Ruggero Capuccio pjesė pasakojo apie paskutinį Edipo kelionės etapą, jo kančią, kol žemė jį priglaudė su visomis jo nuodėmėmis – tokį, koks jis yra. Šį spektaklį turėjo režisuoti Eimuntas Nekrošius. Nutiko taip, kad šis spektaklis buvo dedikuotas E. Nekrošiaus atminimui.
Spektaklio siužetas, scenografija, muzika, ypač senovinė aukštaitiška giesmė „Oigi, gražus gražus mėlynasis dangus“ buvo atlikta itališkai ir lietuviškai. Viena gražiausių lietuviškų religinių giesmių (žodžiai – Antano Vienažindžio) spektakliui suteikė ypatingų spalvų.
„Mes visi išeisim iš šio pasaulio, neliks nieko, tik mergina, kuri labai labai gražiai dainuoja“, – skamba giesmė spektaklio pradžioje. Šiuos žodžius spektaklio kūrėjai aptiko itališkos pjesės tekste ir įdėjo juos į giesmę.
„Ar priimsi mane ten, Dievuliau brangus“, – lietuviškai gieda 12 Italijos aktorių choras. Emocinis fonas pasiekia kulminaciją, kai gyvas choras pastiprinamas lietuvišku etnografinio ansamblio įrašu – Italija ir Lietuva jau gieda kartu ir pasvirusiame mediniame bokšte, lyg „Meno forte“, apšviestas vilties šviesele pasirodo Eimunto Nekrošiaus veidas.
Maestro E. Nekrošiui dedikuotą spektaklį Vezuvijaus papėdėje pamatė daugiau kaip 5000 žiūrovų. Trys nepamirštami premjeriniai vakarai, kuriuose ovacijomis dėkota Italijos aktoriams ir su jais dirbusiems teatro meistrams iš Lietuvos: režisieriui Rimui Tuminui, kompozitoriui Faustui Latėnui, scenografui Adomui Jacovskiui, režisierei Gabrielei Tuminaitei, choreografei Anželikai Cholinai, choro vadovui Tadui Šumskui, šviesų dailininkams Eugenijui Sabaliauskui ir Gintui Valuntoniui.
Genialūs teatro menininkai iš Lietuvos itin jautriai atsisveikino su vienu iš didžiausių teatro meistrų E. Nekrošiumi. Atsisveikino šalyje, kurioje jis turėjo daugybę savo meno gerbėjų. Šalyje, kuri buvo tapusi beveik antraisiais namais.
Rūta Jakimauskienė