Spalio 16-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Japonijoje. Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ („Surviving Siberia: The Story of Lithuanians in Exile“) lankytojų laukia Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje („Memorial Museum for Soldiers, Detainees in Siberia, and Postwar Repatriates“), Tokijuje. Čia bus eksponuojamos nuotraukos ir 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį.
Lietuva ir Japonija – geografiškai tolimos šalys, tačiau jų žmones suveda istorija. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai tremtiniai ir Japonijos karo belaisviai kentė SSRS lageriuose, kaip pigi darbo jėga buvo išnaudojami jos pramonėje, daug jų atgulė greta miškų ir dykviečių kapinėse.
„Ši paroda yra pirmoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Japonijoje. Pristatome sudėtingą ir skaudžią istoriją, kuri giliai palietė mūsų tautą. Ji parodo, kaip sovietų valdžia persekiojo okupuotos Lietuvos žmones. Pasakojame apie sunkias sąlygas ir priverstinius darbus, su kuriais susidūrė ištremtieji, apie jų tvirtą valią išsaugoti orumą ir tautinę tapatybę bei viltį grįžti namo“, – apie parodą pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė.
Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo, vėliau ir aneksavo Lietuvą, nedidelę Europos valstybę prie Baltijos jūros. Nepriklausomybės praradimas ne tik iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimo raidą – daugybei žmonių tai reiškė ir asmeninio gyvenimo lūžį. Beveik iš karto prasidėjo represijos: grupiniai suėmimai, tardymai, kratos. Jokių priešiškumo įrodymų nereikėjo, užteko būti aktyviu nepriklausomos Lietuvos piliečiu. Galiausiai imta masiškai deportuoti „liaudies priešus“ į Sibirą. Represijomis siekta iš viešojo gyvenimo visiškai eliminuoti potencialius sovietų valdžios priešus.
Lietuviai buvo kalinami ir tremiami į daugelį SSRS vietų: nuo europinės SSRS dalies iki Chabarovsko krašto Tolimuosiuose Rytuose, nuo Laptevų jūros šiaurėje iki Tadžikistano pietuose. „Lietuvoje tremtis pirmiausia asocijuojasi su Sibiru, į kurį buvo ištremta daugiausia tremtinių, todėl paroda ir vadinasi „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“, – sako LNM vadovė R. Kačkutė.
Masinių sovietinių represijų metais (1940–1941; 1944–1953 m.) prievarta iš tėvynės buvo išvežta apie 280 tūkst. Lietuvos žmonių, iš kurių 70 proc. sudarė moterys ir vaikai. Vieni jų pateko į Gulago lagerius, kiti buvo apgyvendinti sovietinių represinių struktūrų prižiūrimose gyvenvietėse. Po J. Stalino mirties imtasi liberalizuoti politinį režimą, tačiau kitaminčių persekiojimas nesiliovė, jie buvo ir toliau kalinami už savo pažiūras iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Apie trečdalį į gulago lagerius ir tremtį išvežtų Lietuvos gyventojų į tėvynę nesugrįžo: mirė, žuvo, negalėjo grįžti dėl draudimų ar kitų priežasčių.
„Parodoje pasakojamos tremties istorijos šiandien mums primena, kokia svarbi nepriklausomybė, kokia didelė jos kaina“, – sako LNM generalinė direktorė.
Parodos kuratorė Virginija Rudienė, koordinatorė Simona Širvydaitė-Šliupienė, tekstų rašytoja Milda Varnauskaitė. Parodoje bus rodomas Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“.
Organizatoriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialinis muziejus (Tokijas). Partnerė – Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.
Tokijo muziejuje pirmą kartą su užsienio partneriais surengta paroda veiks iki 2025 m. sausio 19 d.