Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Japonijoje atidaryta paroda apie lietuvių tremties istoriją
Kultūra

Japonijoje atidaryta paroda apie lietuvių tremties istoriją

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Spalio 16-ąją atidaryta pirmoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Japonijoje. Paroda „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“ („Surviving Siberia: The Story of Lithuanians in Exile“)  lankytojų laukia Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialiniame muziejuje („Memorial Museum for Soldiers, Detainees in Siberia, and Postwar Repatriates“), Tokijuje. Čia bus eksponuojamos nuotraukos ir 50 muziejaus eksponatų, pasakojančių apie tremtį.  

Lietuva ir Japonija – geografiškai tolimos šalys, tačiau jų žmones suveda istorija. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai tremtiniai ir Japonijos karo belaisviai kentė SSRS lageriuose, kaip pigi darbo jėga buvo išnaudojami jos pramonėje, daug jų atgulė greta miškų ir dykviečių kapinėse.   

„Ši paroda yra pirmoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Japonijoje. Pristatome sudėtingą ir skaudžią istoriją, kuri giliai palietė mūsų tautą. Ji parodo, kaip sovietų valdžia persekiojo okupuotos Lietuvos žmones. Pasakojame apie sunkias sąlygas ir priverstinius darbus, su kuriais susidūrė ištremtieji, apie jų tvirtą valią išsaugoti orumą ir tautinę tapatybę bei viltį grįžti namo“, –  apie parodą pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. 

Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. okupavo, vėliau ir aneksavo Lietuvą, nedidelę Europos valstybę prie Baltijos jūros. Nepriklausomybės praradimas ne tik iš esmės pakeitė visuomenės gyvenimo raidą – daugybei žmonių tai reiškė ir asmeninio gyvenimo lūžį. Beveik iš karto prasidėjo represijos: grupiniai suėmimai, tardymai, kratos. Jokių priešiškumo įrodymų nereikėjo, užteko būti aktyviu nepriklausomos Lietuvos piliečiu. Galiausiai imta masiškai deportuoti „liaudies priešus“ į Sibirą. Represijomis siekta iš viešojo gyvenimo visiškai eliminuoti potencialius sovietų valdžios priešus.   

Lietuviai buvo kalinami ir tremiami į daugelį SSRS vietų: nuo europinės SSRS dalies iki Chabarovsko krašto Tolimuosiuose Rytuose, nuo Laptevų jūros šiaurėje iki Tadžikistano pietuose. „Lietuvoje tremtis pirmiausia asocijuojasi su Sibiru, į kurį buvo ištremta daugiausia tremtinių, todėl paroda ir vadinasi „Išgyventi Sibirą: lietuvių tremties istorija“, – sako LNM vadovė R. Kačkutė. 

Masinių sovietinių represijų metais (1940–1941; 1944–1953 m.) prievarta iš tėvynės buvo išvežta apie 280 tūkst. Lietuvos žmonių, iš kurių 70 proc. sudarė moterys ir vaikai. Vieni jų pateko į Gulago lagerius, kiti buvo apgyvendinti sovietinių represinių struktūrų prižiūrimose gyvenvietėse. Po J. Stalino mirties imtasi liberalizuoti politinį režimą, tačiau kitaminčių persekiojimas nesiliovė, jie buvo ir toliau kalinami už savo pažiūras iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Apie trečdalį į gulago lagerius ir tremtį išvežtų Lietuvos gyventojų į tėvynę nesugrįžo: mirė, žuvo, negalėjo grįžti dėl draudimų ar kitų priežasčių.   

„Parodoje pasakojamos tremties istorijos šiandien mums primena, kokia svarbi nepriklausomybė, kokia didelė jos kaina“, –  sako LNM generalinė direktorė. 

Parodos kuratorė Virginija Rudienė, koordinatorė Simona Širvydaitė-Šliupienė, tekstų rašytoja Milda Varnauskaitė. Parodoje bus rodomas Gintarės Valevičiūtės-Brazauskienės ir Antano Skučo animacinis filmas „Purga“. 

Organizatoriai – Lietuvos nacionalinis muziejus ir Karių, Sibiro kalinių ir pokario repatriantų memorialinis muziejus (Tokijas). Partnerė – Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje.  

Tokijo muziejuje pirmą kartą su užsienio partneriais surengta paroda veiks iki 2025 m. sausio 19 d. 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisDirigentei Mirgai Gražinytei-Tylai Vokietijoje įteikta prestižinė premija
Kitas straipsnis Kaip emociškai padėti naujai mamai: kartais reikia labai nedaug

Susiję straipsniai

Upė, kuri pasakoja: į Santakos parką grįžta žemės meno pleneras

22 gegužės, 2026

Kaune startuoja „Galerija ant ratų“: meninei patirčiai atgis Šančių autobusų garažo fasadas

14 gegužės, 2026

Muziejus „Dingęs štetlas“ – tarp 7 gražiausių pasaulio muziejų

4 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.