Žvelgiant į pasaulį kaustančio koronaviruso statistiką, panašu, kad kai kurios Azijos šalys šioje krizėje tvarkosi geriau nei dalis Vakarų pasaulio. Tarp pavyzdžiu laikomų šalių dažnai minima ir Japonija. Kai kuriose Europos valstybėse užsikrėtusiųjų skaičius šešiaženklis, o čia iki šiol nustatyta keliolika tūkstančių ligos atvejų. Prieš kelias savaites jų buvo perpus mažiau. Kas japonams padėjo ilgą laiką sėkmingai tvarkytis šioje krizėje ir kodėl ligonių skaičiaus kreivė staiga gerokai šoktelėjo aukštyn? Apie tai kalbėjomės su Japonijoje trejus metus gyvenančiu knygos „Kaip veikia Japonija“ autoriumi Andriumi Kleiva.
Andriau, kaip dabar atrodo gyvenimas Japonijos sostinėje? Kaip manote, kodėl taip skiriasi situacija Japonijoje, kitose Azijos šalyse ir Europoje, JAV?
Japonija ilgą laiką puikiai tvarkėsi šioje situacijoje, nes sveikatos centrai labai preciziškai analizavo kiekvieno užsikrėtusio žmogaus aplinką ir užsikrėtimo kelią. Daugėjant ligonių, tampa vis sunkiau tą kelią atsekti, todėl situacija sunkėja.
Kai kurie sakytų, jog pačioje pradžioje infekcijų sprogimą pavyko suvaldyti dar ir dėl to, kad niekada nereikėjo japonų įtikinėti laikytis švaros ir higienos taisyklių įmantriomis deklaracijomis ar technologinėmis inovacijomis – jie ir taip įpratę kišenėje turėti medžiaginę servetėlę ir plautis rankas po bet kokio veiksmo dešimtis kartų per dieną. Japonams nereikia pasakoti apie saviizoliaciją, kaukės dėvėjimą ir keliamą pavojų kitam žmogui, nes jie žino, kad gėdingiau padaryti bėdą kaimynui nei pačiam sau. Čia nelabai aiški ir į naujas aukštumas pakilusi socialinio atstumo koncepcija – žmonės ir taip vieni kitų neliečia nei rankomis, nei jausmais.
Kai kurie reiškia nuomonę, kad Lietuvoje keliama perdėta baimė, žmones stengiamasi sukontroliuoti taikomomis bausmėmis, nors reikėtų tiesiog daugiau komunikuoti, aiškinti, pasikliauti žmonių sąmoningumu. Kaip elgiamasi Japonijoje?
Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius vis dar auga, ir jau visoje Japonijoje paskelbta nepaprastoji padėtis. Tačiau nėra griežto karantino, žmonės tiesiog raginami likti namuose, o tam tikri verslai – užsidaryti. Ypač aktyviai tai daroma artėjant Golden Week atostogoms (kelios valstybinės šventės iš eilės, duodančios galimybę pasidaryti ilgesnes atostogas), per kurias paprastai intensyvėja judėjimas. Tačiau teisinių judėjimo apribojimų nėra, apeliuojama į žmonių sąmoningumą.
Prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį, ilgą laiką visuomenė galbūt pernelyg ramiai jautėsi dėl nedidelio užsikrėtusiųjų skaičiais, žmonės laiką leido lauke, toliau lipo į pripildytus traukinius, lankėsi prekybos centruose, todėl sakoma, kad būtent dėl to padėtis pablogėjo. Vis dėlto naujausi duomenys iš įprastai labai užimtų centrinių kvartalų rodo, kad japonai jau įvertino pavojų: žmonių viešose vietose sumažėjo iki aštuoniasdešimt procentų. Traukiniai, lėktuvai, prekybos centrai taip pat tušti.
Koks bendras emocinis klimatas šalyje?
Japonija fantastiškai pasiruošusi gamtinėms nelaimėms, bet tam, kas įvyko šįmet, niekas nebuvo pasirengęs, todėl žmonės akivaizdžiai jaučia nerimą – perka daugiau higienos priemonių, ilgai negendančio maisto, ruošiasi sunkiam laikotarpiui finansiškai, nes kol kas nežino, kada visa tai baigsis.
Andriaus Kleivos nuotraukos 
Lietuvos prezidentas pakritikuojamas dėl neveiklumo. O koks Japonijos vadovo vaidmuo šioje situacijoje?
Japonijos vadovas taip pat išgyvena gana sunkius laikus. Daug kritikos premjeras gauna dėl noro, kad šiemet olimpinės žaidynės vyktų, kaip ir planuota. Sakoma, kad, nenorint kelti panikos ir gadinti įvaizdžio pasaulyje, virusui nebuvo skiriama užtektinai dėmesio. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad nepaprastoji padėtis galėjo būti paskelbta kur kas anksčiau ir užsikrėtusiųjų skaičius šiandien būtų mažesnis.
Kokie apribojimai trukdo labiausiai?
Sunkiai susitaikau su mintimi, kad dabar galiu savo bičiulius matyti tik kompiuterio ekrane. Beveik visus savaitgalius leisdavau su jais, dabar turiu keistis. Sunku ilgą laiką užsiimti pramogomis namie, bet nauji turistiniai atradimai miesto centre turės palaukti. Nesmagu galvojant apie sunkius laikus išgyvenančias kavines, karštųjų versmių kurortus ir kitus pamėgtus verslus, bet tikiuosi, kad kartu išgyvensime ir galėsime vieni kitus palaikyti viskam pasibaigus.
Kaip išnaudojate šį karantino laikotarpį? Gal atradote laiko dalykams, kuriuos atidėliodavote?
Labai daug kalbu su savo bičiuliais Japonijoje ir už jos ribų – pasauliui sustojus visus kur kas lengviau rasti internete. Galime kartu paieškoti būdų nusiraminti šios krizės metu. Taip pat kur kas daugiau gaminu. Anksčiau maniau, kad šioje srityje esu visiškai niekam tikęs, tačiau atrodo, kad situacija po truputį taisosi.
Kaip manote, kaip keisis bendravimas, lankymasis parduotuvėse, gamtoje po karantino laikotarpio?
Kaip ir sako ekspertai, virusas neabejotinai dar kuriam laikui liks su mumis: turėsime išmokti gyventi šiek tiek didesniu atstumu ir kruopščiau rūpintis švara.
Evelina Kasiulevičienė