Pradinis / KARJERA / Jauna medicinos biologė, tirdama kraujo reakcijas, nepalieka neatsakytų klausimų

Jauna medicinos biologė, tirdama kraujo reakcijas, nepalieka neatsakytų klausimų

Svajonę stažuotis užsienio laboratorijose medicinos biologei Aistei Balaišienei sužlugdė pandemija. Tikėtina, kad viskas būtų buvę kitaip, jei studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji būtų baigusi ne nuotoliniu būdu. Tačiau viena būtų nepakitę – gyventi ir dirbti ji vis tiek būtų grįžusi į Šiaulius, kur gyvena tėvai, giminės, kur kelias iki darbo nesunkiai įveikiamas. Aistės sprendimu dirbti Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus Kraujo banke džiaugiasi ir koordinatorė Neringa Mikalauskienė, nes labai retai būna, kad į laboratoriją ateitų jaunas šios srities specialistas, mėgstantis konkretų, kruopštų darbą ir niekad nepaliekantis neatsakytų klausimų. 

Aistė Balaišienė

Specialybė, tinkanti pagal charakterį

Dar mokydamasi Šiaulių Simono Daukanto vidurinėje mokykloje Aistė pradėjo galvoti apie darbą laboratorijoje, nes jai atrodė, kad tai labai įdomi, perspektyvi specialybė. O svarbiausia, labai tinkanti jos charakteriui, nes Aistei patinka gilintis į dalykus, ji yra kruopšti, kantri, susikaupusi.

Tad nesiblaškydama, gavusi vidurinės mokyklos atestatą, išvyko mokytis į Vilniaus kolegiją, ten įgijo biomedicinos technologo specialybę.

„Mokytis buvo labai įdomu, turėjau daug praktikos įvairių sričių laboratorijose, išmokau ne tik teorijos, bet ir praktinio darbo laboratorijoje. Technologe teko dirbti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės laboratorijoje. Išmokau ne tik profesinių dalykų, bet ir specifinio bendravimo su pacientais, nusprendžiau, kad norėčiau daugiau žinoti, daugiau gilintis“, – jauna specialistė džiaugiasi tinkamu pasirinkimu ir atsiradusia galimybe toliau tobulėti bei plėsti žinias.

Vilniaus universitete baigusi išlyginamąsias studijas, ji nusprendė toliau mokslus tęsti Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune. Čia studijavo laboratorinės medicinos biologiją. Aistei mokslai labai patiko, ypač tai, kad daug dėmesio buvo skiriama ne tik teoriniams, bet ir praktiniams dalykams.

Deja, viskas pakrypo nenumatyta linkme. Prasidėjus antriems mokslo metams viskas pasikeitė dėl pasaulį užklupusios pandemijos ir mokslus teko tęsti nuotoliniu būdu. Bet susidomėjimas neišblėso, nes ir dėstytojai šiuo sudėtingu laikotarpiu labai stengėsi dėl studentų, skirdavo praktinių užduočių.

Svarbiausia laboratorinės medicinos biologui – išmokti vertinti tyrimų rezultatus. „Šioje specialybėje labai daug galima išmokti per diskusiją, o jų praktinių užsiėmimų metu kildavo gana daug“, – prisimena studijas jauna medicinos biologė ir džiaugiasi, kad mokytis teko su labai talentingais žmonėmis, kurių ne vienas pasirinko mokslininko kelią.

Dirbant tenka daug mokytis

Praėjusi vasara buvo paskutinė studijų vasara. Tiesa, Aistė ne tik spėjo įgyti du diplomus, bet ir sukūrė šeimą, tačiau tai netrukdė toliau svajoti ir siekti tikslų. Vyras buvo įsidarbinęs Taline (Estija) ir jauna šeima metus gyveno kaimyninėje šalyje. Bet Šiauliuose Aistei yra geriausia. Nereikia valandą važiuoti iki darbo, čia visi giminės, tėvai. Vyro šeima Vilniuje, tad neretai aplankomas studijų miestas. Kol kas jauna šeima augina katiną, stato namą ir rimtai planuoja likti Šiauliuose, čia auginti vaikus. 

Mergina svajojo baigusi studijas vykti stažuotis į užsienį. Juolab kad yra mokiusis užsienio kalbų: švedų, vokiečių, laisvai kalba angliškai. Estų kalbos per metus nepavyko išmokti. Pasak Aistės, jaunimas Estijoje puikiai kalba angliškai, o vyresnieji – rusiškai. Rusų kalbą ji taip pat supranta. Bet dėl pandemijos galimybių stažuotis užsienyje neliko. „Kai pandemija nurims, manau, pavyks išvykti į stažuotę, tobulintis užsienio šalių laboratorijose, dalyvauti tarptautinėse laboratorinės medicinos specialistams skirtose konferencijose“, –ateities planus kuria jauna specialistė.

Studijų metais Aistė nusprendė, gavusi magistro diplomą, grįžti į Šiaulius, ir ši svajonė išsipildė.

„Dar studijų metais parašiau ligoninės laboratorijos vedėjui Gintarui Makštučiui, kad esu Sveikatos mokslų universiteto studentė ir kad mane labai domintų darbas ligoninės laboratorijoje“, – planavo savo ateitį A. Balaišienė.

Ir neapsiriko. Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėjas Gintaras Makštutis pakvietė jauną specialistę dirbti į ligoninės laboratorijos Kraujo banką, tai ypač pradžiugino Aistę. Studijuojant ją labai domino imunologija, transfuziologija, darbas kraujo banke, tad ir norėjo patekti į šią sritį. Kolektyvas jauną specialistę priėmė labai šiltai, draugiškai. 

Patiko, kad yra patyrusių kolegių, nes patirtis šiame darbe labai svarbi. Aistei netrukus tapo aišku, kad, baigus mokslą ir pradėjus dirbti, praktikoje kyla įvairių klausimų, daug ko dar tenka mokytis.

Ypač pradžioje kildavę daug klausimų, norėjosi viską išsiaiškinti, suprasti. Kuo daugiau praktikos, tuo klausimų mažiau ir pagalbos Aistei rečiau bereikia. „Jaučiu visų kolegių rūpinimąsi manimi: visada padeda, ragina klausti, jei kyla bet kokių neaiškumų“, – vyresniųjų požiūrį į jauną specialistą vertina mergina.

Didžiulė atsakomybė pacientui

Jaunos specialistės atėjimas pradžiugino Kraujo banko koordinatorę Neringą Mikalauskienę, nes rasti šios srities specialistą – labai sunku. Kolektyvui stigo darbščių rankų ir žmogaus, galinčio dirbti labai kruopštų ir atsakingą darbą. „Atėjo Aistė be ypatingos patirties, tačiau viskuo labai domėjosi, skatinome klausti, jei neaišku. Maloniai bendraujanti, smalsi, atidi, kruopšti specialistė greitai pritapo kolektyve“, – negaili gražių žodžių koordinatorė, pasak kurios, darbo laboratorijoje įmanoma išmokti tik iš patirties. Įprastai senbuviai jauną žmogų išmoko šio darbo, o įgūdžiai ateina su patirtimi. Svarbiausia, kad žmogus gali dirbti nesiblaškydamas, neskubėdamas, geba viską matyti, mokėti vertinti ir valdyti situaciją. Visas šias savybes turinčiai Aistei nebuvo sunku išmokti laboratorijos darbo subtilybių ir šiandien, praėjus keturiems mėnesiams nuo įsidarbinimo, ji jau gali dirbti savarankiškai.

Taip nutiko, kad kolegė, su kuria pamainoje dirbo Aistė, dėl ligos laikinai negali dirbti. Jos nėra kam pakeisti, tad Aistė šį darbą dienomis dirba viena. Nesibaimina dėl to nei pati specialistė, nei kolegės, nes jau įgijo pakankamai patirties.

„Iš pradžių buvo labai baisu – kirbėjo mintis: „O kas bus, jeigu, esant sudėtingai situacijai, nepavyks greitai rasti sprendimo, nežinosiu, ką daryti.“ Tačiau žinojimas, kad galiu kreiptis į mūsų koordinatorę transfuziologę Neringą Mikalauskienę, kitas patyrusias specialistes, kurios visada dėmesingai išklauso ir rūpestingai pataria, pamoko, padėjo šios baimės atsikratyti“, – sėkminga darbo pradžia džiaugiasi medicinos biologė. 

Darbo diena laboratorijoje prasideda nuo kokybės kontrolės. Tam padaromi tyrimai su tam tikrais kokybės kontrolės reakcijoms skirtais reagentais. „Yra labai daug tyrimų etapų, per kuriuos galime „pagauti“ įvairius duomenų nesutapimus, imunines paciento reakcijas su donoro eritrocitais. Bet dažniausiai eritrocitus pavyksta parinkti gana greitai ir, svarbiausia, kokybiškai“, – džiaugiasi Aistė savo ir kolegių darbo kokybe, nes daroma viskas, kad žmogui būtų perpiltas tas kraujas, kuris jam tinkamas. Tai būtina, kad nekiltų jokių neigiamų reakcijų.

Kraujo banko pagrindinė funkcija – parinkti tinkamus kraujo komponentus ligoninės pacientams.

Jausdamos atsakomybę pacientui, medicinos biologės dirba labai atsakingai, kruopščiai.

Pacientai medicinos biologų nemato

Medicinos biologės niekada nežino, kiek per parą bus žmonių, kurių gydymui bus reikalingas kraujas. Vieną dieną gali būti 10, kitą – 20 pacientų. Kai vyksta planinės operacijos, prireikia dar daugiau kraujo. Planinėms operacijoms įprastai rezervuojama eritrocitų. Jei didelė operacija – iš anksto parenkamas reikalingas kiekis kraujo komponentų, viskas patikrinama, suderinama ir jie laikomi atskirai šaldytuve, kad iš skyriaus atėjusi slaugytoja galėtų parinktus komponentus paimti ir kraujo transfuzija pacientui būtų pradedama nedelsiant.

Pacientai, kuriems reikia ypač daug kraujo, nepamirštami. Aistė pamena pacientą,   Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriuje gydytą dėl vidinio kraujavimo. Jam perpilti keturi maišeliai eritrocitų vienu metu. Vėliau reikėjo dar kraujo. Daugiausia kraujo sunaudojama, kai gydomas nukraujavęs žmogus, sergantis kraujo liga, dažniausiai onkologine, būna komplikacijų, dėl kurių gimdyvė nukraujuoja.

Daugiausia vienu metu per neilgą darbo praktiką tam pačiam žmogui Aistei yra tekę paruošti keturis maišelius eritrocitų. Įprastai perpilami du maišeliai eritrocitų. 

Medicinos biologės tiria ir paciento, ir donoro kraują. Nors donoro kraujas iš Nacionalinio kraujo centro pristatomas ištirtas, medicinos biologės jį tiria dar kartą ir pačios įsitikina, ar viskas yra taip, kaip nurodyta. Nėra buvę, kad neatitiktų duomenys, bet vis tiek tiriama. Plazma parenkama pagal paciento kraujo grupę, tad nereikia atlikti jokių specifinių reakcijų. 

„Mes, medicinos biologai, ligoninės medikų bendruomenėje esame kaip nematomi žmonės: neturime tiesioginio kontakto su pacientais. Bet aš visada žinau, kuriame skyriuje gydomas pacientas, kuriam buvo parinktas kraujas, ir stebiu jo gydymo eigą, džiaugiuosi sužinojusi, kad žmogus sveiksta“, – dalijasi patirtimi Aistė.

Medicinos biologas visą parą budi laboratorijoje. Poreikis padidėjo per pandemiją, nes sunkiai sergantiems COVID-19 ligoniams dėl išsivysčiusios sunkios anemijos dažnai reikia perpilti kraują. Net vidury nakties ligonio gydymui gali prireikti kraujo komponentų ir medicinos biologas skubiai tiria kraują. Medicinos biologė A. Balaišienė labai mėgsta šį darbą, net neįsivaizduoja savęs dirbančios kitur. Jai svarbiausia – pacientas, todėl jaučia didelį džiaugsmą, galėdama padėti ligoniui pasijausti geriau, sveikti.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rekomenduojami video:

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top