Pirmą kartą Baltijos šalyse Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centre vaikams atliktos įdubusios krūtinės (pectus excavatum) korekcijos operacijos, panaudojant naujausius implantus – medicinines plokšteles, kurios pasaulyje laikomos kur kas saugesne alternatyva už įprastai tokiems atvejams taikomą tradicinį strypą.
Gyd. dr. G. Bernotavičius 
Krūtinės ląstos įdubimo operacija. Rentgeno nuotrauka
Į vidų išsivertęs krūtinkaulis, kitaip tariant, įdubusi krūtinė, – ne tik estetinė problema, su kuria dažniausiai susiduriama nuo gimimo. Didelė krūtinės ląstos įduba gali mechaniškai spausti širdį ir šitaip trikdyti jos veiklą. Kai kuriais atvejais įdubusi krūtinė atsiranda ir po atviros širdies operacijos. Tokio tipo krūtinės ląstos deformaciją pasaulyje turi 2–3 procentai gyventojų, Lietuvoje per metus atliekama maždaug 30 chirurginių operacijų įdubusiam krūtinkauliui koreguoti.
Nors naujausi medicininiai implantai (plokštelės) tradicinių strypų, kurie buvo naudojami iki šiol, visiškai pakeisti negali, daugeliui pacientų, ypač vaikams, korekcija plokštelėmis yra saugesnė, paprastesnė ir gali būti sėkmingai taikoma. Svarbiausia, konsultacijos kreiptis į specialistą, kuris, apžiūrėjęs pacientą, atlikęs kompiuterinę tomografiją, įvertins gautus parametrus ir pasiūlys tinkamiausią problemos sprendimo būdą.
Santaros klinikų Vaikų ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas ortopedas traumatologas Giedrius Bernotavičius pirmasis Baltijos šalyse dviem keturiolikmečiams atliko įdubos krūtinės korekciją naujuoju būdu. Gydytojas džiaugiasi, kad procedūra naujaisiais implantais – plokštelėmis – yra ne tik saugesnė, bet ir mažai invazyvi, todėl gerokai paprastesnė. Procedūra trunka iki valandos, gijimas nepasižymi dideliu skausmu ar ilga reabilitacija: iš ligoninės pacientai išleidžiami po paros ar dviejų ir greitai sugrįžta į kasdienį gyvenimą.
„Po dvejų ar trejų metų krūtinės ląsta pamažu susitvarko, implantai išimami, ir, kaip tikina gamintojai, dar nėra buvę atvejų, kad krūtinės ląsta vėl deformuotųsi. Standartinis atvejis, kai procedūrai atlikti naudojamas strypas, kur kas labiau traumuojantis, todėl tikimės, kad plokšteles bus galima taikyti daugeliui vaikų ir suaugusiųjų. Reikia žinoti, kad vyresniame amžiuje krūtinės ląstą ne taip lengva koreguoti, negana to, brandaus amžiaus pacientą gali varginti kaulų retėjimas, todėl kiekvienu atveju, ryžtantis chirurginei intervencijai, būtina įvertinti riziką“, – tikina ortopedas traumatologas G. Bernotavičius.
Operacijai reikalingus implantus įsigyti padėjo Gydymo įstaigų paramos fondo direktorė Santaros klinikų vaikų ligų gydytoja Olga Zimanaitė.
VUL Santaros klinikų nuotr.