Didžiausias prieš mažiau nei metus į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos grįžusio Aivaro Vencevičiaus galvos skausmas – jaunimo užimtumas. Ne todėl, kad nerastų darbo: aukščiausiais įvertinimais Harfordšyro universitetą baigęs A. Vencevičius karjeros galimybes Didžiojoje Britanijoje iškeitė į Vyriausybės koridorius. Dabar jo tikslas – mažinti jaunimo nedarbą Lietuvoje.
A. Vencevičius – vienas iš 76 jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ dalyvių, užsienyje įgytas žinias ir patirtį siekiančių pritaikyti kuriant gerovę Lietuvoje. Prie programos dalyvių ir alumnų bendruomenės jau greitai prisijungs ir nauji dalyviai: rugpjūčio 4 d. prasidėjo atranka į ketvirtąją JPP „Kurk Lietuvai“ laidą, kuri darbus pradės šį rudenį.
A. Vencevičiaus teigimu, ši programa jam buvo puiki galimybė ne tik grįžti į Lietuvą, bet ir dirbti svajonių darbą: „Šiuo metu su kolege Julija Kačanova artėjame prie jaunimo užimtumo komunikacijos tobulinimo projekto finišo tiesiosios. Nors per pastaruosius metus jaunimo nedarbo lygis šiek tiek sumažėjo, šiuo metu jis siekia 17,5 proc. ir išlieka opia problema. Itin prasta situacija Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, Utenos apskrityje net 38,5 proc. žmonių iki 29 metų neturi darbo. Lietuvoje egzistuoja daugybė paramos jaunimo įdarbinimui mechanizmų, šiai problemai spręsti skiriama ir ES lėšų. Tačiau visų šių priemonių neįmanoma veiksmingai išnaudoti, kol jaunimas ir jaunus žmones įdarbinti siekiantis verslas apie jas paprasčiausiai nežino“, – pasakoja A. Vencevičius. Tiek jis, tiek J. Kačanova Didžiojoje Britanijoje įgijo rinkodaros srities specialybę, todėl turimas žinias siekia pritaikyti Lietuvoje.
Prieš pradėdama įgyvendinti jaunimo užimtumo komunikacijos projektą, J. Kačanova 4 mėnesius dirbo organizacijoje „Investuok Lietuvoje“ konsultuodama regionų savivaldybes komunikacijos klausimais. „Esu įsitikinusi, kad Lietuvos regionai turi daug potencialo pritraukti investicijų, tačiau ne visada sugeba jį išnaudoti. Kai kurie nėra įvardiję net savo stipriųjų savybių, kurias galėtų pristatyti potencialiems investuotojams. Projekto metu analizavome gerąją užsienio praktiką ir teikėme siūlymų Lietuvos savivaldybėms. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybės tinklalapio www.kaunas.lt skiltis verslui šiuo metu atnaujinama atsižvelgiant į mūsų rekomendacijas“, – pasakoja J. Kačanova.
Projekto metu taip pat nufilmuotas Kauną užsienio verslui pristatantis vaizdo klipas. „Labiausiai mane džiugina tai, kad JPP „Kurk Lietuvai“ įgyvendinti projektai atneša ne tik trumpalaikių, bet ir struktūrinių permainų. Pavyzdžiui, matydamos Kauno pavyzdį ir kitos savivaldybės pradėjo domėtis rinkodaros svarba ir galimybėmis, konsultuotis su „Investuok Lietuvoje“ specialistais. Gyvendama užsienyje įsitikinau, kad užsieniečiai Lietuvą mato kaip veržlią ir siekiančią tobulėti šalį, o mano patirtis dalyvaujant programoje tai tik patvirtina“, – teigia J. Kačanova.
Daugiau nei 300 idėjų pažangesnei Lietuvai
Iš viso programos metu buvo įgyvendinta daugiau nei 80 ir pateikta per 300 pasiūlymų Lietuvos konkurencingumui didinti, verslo aplinkai gerinti ir aktualiausioms socialinėms problemoms spręsti. Tarp jų – ne tik nacionalinio, bet ir savivaldybių lygmens projektai, pradedant verslo priežiūros institucijų grįžtamojo ryšio modeliu, leidžiančiu verslui įvertinti institucijų darbą, baigiant bendruomenių verslumo tinklo sukūrimu Anykščiuose.
Šis sparčiai augantis tinklas, kurį sudaro beveik pusšimtis verslių vietos gyventojų ir 15 juos konsultuojančių verslininkų bei amatininkų, yra pirmasis Lietuvoje. Pasak kartu su partneriu jį kūrusios Miglės Satkauskaitės, palyginti su šalies vidurkiu, Anykščiuose nedarbas kiek didesnis, o gyventojų pajamos – mažesnės. Ilgainiui tokia situacija gali lemti opias socialines problemas, o užsienio praktika rodo, kad didinant užimtumą ir pajamas regionuose labai svarbus bendruomenių vaidmuo.
„Tiesą sakant, anykštėnų aktyvumas nustebino net mus: jau per pirmąjį renginį gimė realūs verslo susitarimai, o kitos savivaldybės reiškė norą analogiškus tinklus diegti savo bendruomenėse. Tai rodo, kad projektas buvo labai reikalingas ne tik Anykščiams, bet ir visai Lietuvai, trūko tik žinių, nuo ko pradėti“, – šypsosi Londoną į Anykščius iškeitusi M. Satkauskaitė.
JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvių inicijuotas permainas jau netrukus pajus ir visi šalies gyventojai. Nuo 2016 m. sausio mėn. pradės veikti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema, per artimiausius rinkimus jau turėtume išbandyti elektroninį balsavimą, o iki 2020 m. bent 10 proc. Lietuvos transporto sektoriaus sunaudojamų energijos išteklių turėtų sudaryti atsinaujinantys energijos ištekliai.
Lietuva – tai žmonės
Programa, kasmet sulaukianti beveik 200 kandidatų iš viso pasaulio, tęsiasi ir skelbia naujų dalyvių paiešką. Rugpjūtį prasidėjusi atranka truks iki rugsėjo 6 dienos, o darbus šalies institucijose naujoji JPP „Kurk Lietuvai“ laida pradės jau šį rudenį.
„Šiemet didžiausias dėmesys bus skirtas verslo ir investicinės aplinkos gerinimui, investicijų bei verslumo skatinimui. Priešingai nei ankstesniais metais, jau kandidatuodami dalyviai žinos, prie kokių projektų galėtų dirbti. Tikiuosi, kad tai padės ne tik spręsti šaliai aktualias problemas, bet ir leis dalyviams lengviau apsispręsti, prie kokio projekto jie norėtų dirbti“, – pasakoja JPP „Kurk Lietuvai“ programos vadovė Agila Barzdienė.
Beveik 80 proc. dėl programos į Lietuvą sugrįžusių profesionalų jai pasibaigus toliau tęsia darbus šalies institucijose ar privačiame versle Lietuvoje. „Programos dalyviai grįžta iš skirtingų šalių, įgiję skirtingą išsilavinimą ir patirtį, tačiau juos visus vienija žinojimas, kad Lietuva bus tokia, kokią ją sukursime, – paklausta, kas skatina dalyvius sugrįžti ir pasilikti, svarsto A. Barzdienė. – Mėginimas atnešti realių permainų dažnai susijęs su iššūkiais, tačiau pažangos keliu šalį pirmiausia veda žmonės, suvokiantys, kad ne strategijos, vizijos ar kartais nepakankamai efektyvus viešasis sektorius, o jie patys ir yra Lietuva. Tai – didelė atsakomybė, kuri kartu atneša ir didžiulę motyvaciją kurti savo šaliai.“
Daugiau informacijos apie JPP „Kurk Lietuvai“ ir atranką rasite www.kurklt.lt