Lietuvos jaunimas pasaulio ir šalies įvykiais domisi vangiai, nebent nori pasigilinti į konkrečią problemą. Įprastai jie skiria mažai dėmesio kokybiškos informacijos paieškai internete ir pasikliauja tuo, ką mato socialinių tinklų naujienų sraute. Šios įprastus statistinius duomenis papildančios įžvalgos – Šiaurės ministrų tarybos biuro inicijuoto kokybinio jaunimo medijų vartojimo įpročių tyrimo rezultatas. Tyrimas išskirtis tuo, kad pirmą kartą buvo analizuojama ir Lietuvos jaunimo, priklausančio skirtingoms tautinėms bendrijoms, elgsena.
„Internetas yra medija, kurią visi tikslinės grupės atstovai tiek informacijai, tiek darbui, tiek pramogoms naudoja dažniausiai. Galima teigti, jog „Facebook“ draugai ir išankstinės nuostatos šiuo atveju atlieka ypač svarbų vaidmenį: generuojamas turinys socialiniuose tinkluose priklauso nuo draugų pasirinkimų bei nuo anksčiau sekamų puslapių pobūdžio – formuojasi specifiniai „informaciniai burbulai“, – tyrimo rezultatus komentavo politologas dr. Nerijus Maliukevičius.
Prie rezultatų analizės prisidėjęs Simonas Algirdas Spurga pažymėjo, kad aktyviau savarankiškai ieškoti informacijos jauni žmonės pradeda vykstant rinkimams, taip pat jeigu juos iš žiniasklaidos pasiekia daug informacijos apie potencialius pavojus ar grėsmes. „Tada svarbiu naujienų patikimumo rodikliu tampa informacijos sutapimas skirtinguose šaltiniuose, naujienų turinį stengiamasi lyginti tarp skirtingų valstybių žiniasklaidos“, – teigė ekspertas.
„Įdomu, kad tikslinės grupės atstovai, kurie yra ne lietuvių kilmės, daugiau seka Lietuvos ir pasaulio įvykius negu Rusijos, Lenkijos ar Baltarusijos naujienas. Daugelis jų su Rusijos žiniasklaida susiduria tik būdami šeimos aplinkoje, pavyzdžiui, užmesdami akį į tėvų žiūrimus rusiškus televizijos kanalus. Tiek lietuviai, tiek ne lietuviai respondentai pažymėjo, jog jie rusiška žiniasklaida domisi mažiau nei jų tėvai ir kiti vyresni artimieji“, – pasakojo N. Maliukevičius.
Nors tautinių bendrijų atstovai naujienas (žinias) gauna lietuvių kalba, rusų kalba dažnai pateikiamas juos dominantis pramoginis turinys. Pavyzdžiui, kitaip nei lietuvių jaunimas, jie žiūri rusų klasikos filmus, rusų humoristų pasirodymus. Tarp tikslinės grupės atstovų Klaipėdoje ir Šalčininkuose skiriasi socialinio tinklo „Facebook“ naudojimo pobūdis: pastarieji jame kur kas rečiau „seka“ žymius žmones, Lietuvoje populiarius nuomonės formuotojus.
Žiniasklaida rusų, lietuvių kalbomis dominuoja ir lenkakalbėse bendruomenėse – Šalčininkuose lenkų jaunimo atstovai pasakojo beveik nesidomintys lenkiškos žiniasklaidos skelbiamu turiniu. Lenkų kalbos jie taip pat neišskyrė kaip svarbaus etniškumo aspekto: šeimose dažnai yra bendraujama būtent rusiškai, ne lenkiškai.
Šiaurės ministrų tarybos biuro direktorius Bo Harald Tillberg apžvelgdamas tyrimo aktualumą akcentavo, kad jo rezultatai puikiai iliustruoja jaunimo medijų raštingumo ugdymo svarbą. „Aktyviai remiame nepriklausomos žiniasklaidos vystymąsi Lietuvoje ir nuo pat pirmųjų projektų pastebėjome kokybinių duomenų apie jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročius trūkumą. Tai, kaip jauni žmonės pasirenka informacijos šaltinius ir vertina jų turinį, turi didelę įtaką jų pasaulėžiūros formavimuisi, be to, padeda geriau suprasti iššūkius, su kuriais jie susiduria. Tikiuosi, kad šis tyrimas padės sėkmingai tęsti pradėtas iniciatyvas ir paskatins skirtingus sektorius tvirčiau bendradarbiauti šioje srityje“, – sakė p. Tillberg.