Jaunieji Kauno mokslininkai žengia kartu su technologijomis. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė mobilųjį pėdos slėgio matavimo įtaisą, kurio panaudojimas gali būti labai platus – nuo vaikų ligų prevencijos iki profesionalių atletų fizinės būklės stebėjimo.
Didžiausią ilgalaikę įtampą bei spaudimą patiria žmogaus pėdos, kurios yra apkrautos žmogaus svoriu vaikščiojimu metu. Analizuojant atitinkamų ligų atsiradimą, svarbus nuolatinis pėdų apkrovos pokyčių stebėjimas naudojant įrenginius.
KTU sukurtas mobilusis pėdos slėgio matavimo įtaisas gali būti pritaikomas stebint vyresnio amžiaus žmonių eiseną ir gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, analizuojant vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, vaikščiojimą, nustatant ligas pirminėse stadijose (cukrinio diabeto sukeliamas patologijas, susijusias su pėdomis, plaktukinius pirštus, išsišokusius kauliukus priekinėje pėdos dalyje, plokščiapėdystę) ar stebint profesionalių sportininkų kojų darbą.
Plokščiapėdystės mastai – milžiniški
Plokščiapėdystė – tiek jaunų, tiek vyresnių žmonių problema. Kineziterapeutų teigimu, net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų yra nustatyta plokščiapėdystė arba galimas jos atsiradimas. Į rizikos grupes patenka ir vaikai, kuriems per atitinkamą laiko tarpą gali išsivystyti plokščiapėdystė.
Pažymima, kad vaikystėje, besiformuojant raumenims, labai svarbu kuo daugiau judėti, net patariama vaikščioti basomis ir ne lygiu paviršiumi, kad pėda gautų kuo daugiau impulsų dirbti. Dažnai patarimų yra nepaisoma, todėl plokščiapėdystė pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, avint netinkamo dydžio ar formos avalynę.
Pastebimas ir tėvų susirūpinimas vaikų sveikata, nustačius plokščiapėdystę, vis dažniausi renkamasi ortopedinė avalynė. Tačiau pagrindinis tikslas yra užkirsti kelią plokščiapėdystės atsiradimui, fiksuojant ir stebint žmogaus eisenos ir pėdų apkrovos duomenis, pasitelkiant mobiliųjų jutiklių sistemą – „padą“, kuris „Bluetooth“ ryšiu perduoda duomenis į išmanųjį įrenginį.
Spręsdami šią problemą jaunieji KTU biomedicininės elektronikos ir biomedicininės inžinerijos bakalauro ir magistrantūros studijų studentai (G. Baltrušaitytė, D. Miklušis, R. Stankus ir G. Urbanavičiūtė) pasiūlė inovatyvų sprendimą plokščiapėdystės pirminių stadijų nustatymui pasitelkiant naujosios kartos išmaniąsias (mobiliąsias) nuolatinės stebėsenos technologijas.
Galimybė nustatyti plokščiapėdystę ligos pradžioje
Studentų suprojektuotas įtaisas leidžia realiuoju laiku atlikti pėdos apkrovos stebėjimą, kuriuo remiantis galima diagnozuoti tokius sveikatos sutrikimus, kaip pilnapadystė ar netaisyklinga eisena. Naudojant įtaisą duomenys „Bluetooth“ ryšiu 200 ms intervalais siunčiami į kompiuterį, apdorojami ir atvaizduojami naudojant „LabView“ grafinio atvaizdavimo langą.
Taip pat duomenims interpretuoti ir atvaizduoti galima naudoti išmanųjį telefoną, tačiau tam reikalinga mobilioji programėlė, kurioje būtų pateikiama visa reikiama informacija. Mobiliąja programėle būtų fiksuojami duomenys, kurie vėliau galėtų padėti ortopedams priimti sprendimus vykdant prevenciją ar sveikatos sutrikimo gydymą. Anot studentų, įtaisas pasižymi mažomis energijos sąnaudomis, o ir jo gamybos išlaidos nėra didelės.
Šiuo metu KTU studentai tiria galimybes, kaip sukurtą pėdos slėgio matavimo įtaisą integruoti į avalynę, kad ilgą laiką nešiojamas įtaisas vartotojui nesukeltų papildomų nepatogumų.
Sukūrus ir integravus į avalynę mobilųjį pėdos slėgio matavimo įtaiso prototipą, būtų galima plačiu mastu nuolatos stebėti rizikos grupei priklausančius žmones – senyvus, turinčius pusiausvyros sutrikimų, vaikus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, plokščiapėdyste sergančius pacientus ar intensyviai sportuojančius atletus. Taip pat žmonės individualiai galėtų sekti savo ligos pokyčius ar progresą.
KTU nuotr.