Nuo 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, t. y. reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu.
Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas.
„Sudarydami papildomą konkursinę eilę, palengviname sąlygas stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių – užtikriname jiems didesnę galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą. Tokie asmenys neretai nesirenka studijų ne todėl, kad yra negabūs, o dėl to, kad savo aplinkoje nesulaukia palaikymo siekti studijų, šeima patiria finansinių sunkumų. Turime užtikrinti, kad kokybiškos studijos būtų prieinamos visoms visuomenės grupėms“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Aukštosios mokyklos stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas per antrąją konkursinę eilę galės skirti ir papildomų balų ar suteikti jiems pirmenybę, jei stojantieji jau turės su studijų programa susijusios patirties ar kompetencijų, pavyzdžiui, bus atlikę studijų programai aktualią praktiką.
Antroji konkursinė eilė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtinto aukštojo mokslo prieinamumo didinimo plano dalis, jis rengtas kartu su socialiniais partneriais, aukštosiomis mokyklomis.
Įgyvendinant šį planą, dar 2022 m. kolegijose pradėtos trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Šios studijos aktualiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, – jos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.
Nuo kitų metų – vienodi minimalūs reikalavimai stojantiesiems ir į valstybės finansuojamas, ir nefinansuojamas vietas
Siekiant stiprinti aukštojo mokslo kokybę ir studentų pasirengimą studijoms, 2021 m. Seime priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės atitikti vienodus minimalius stojimo reikalavimus.
„Tikimės, kad tai padės sustiprinti studentų pasiruošimą studijoms ir išlaikyti studijų kokybę visose aukštosiose mokyklose, visose programose.
Iki šiol stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas buvo taikomi mažesni kriterijai nei stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas – reikėjo išlaikyti vos vieną brandos egzaminą, aukštosios mokyklos tokiems stojantiesiems taikė ir labai žemą minimalų konkursinį balą. O stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turėjo įveikti tris karteles: išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus ir pasiekti atitinkamo metinio pažymių vidurkio reikalavimą bei minimalų konkursinį balą.
Nuo kitų metų vienodus reikalavimus visiems būsimiems studentams, nepriklausomai nuo studijų finansavimo būdo, privalės taikyti visos aukštosios mokyklos“, – sako G. Jakštas.
Visiems stojantiesiems bus taikoma universali kartelė – norintiesiems studijuoti tiek valstybės finansuojamose, tiek nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos (netaikoma stojantiems į menų studijas) ir stojančiojo laisvai pasirinktą (baigusiems trumposios pakopos studijas pasirinkti egzamino nebūtina).
Trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis, jeigu bus stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas, jei bus stojama į kolegines studijas.
Nuo kitų metų nebebus taikomas metinių pažymių vidurkio reikalavimas. „Ši kartelė nulemdavo norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje ateitį. Siekiant patekti į tokią vietą brandos egzaminus dar galima perlaikyti, o gavus prastesnį pažymį mokykloje jo ištaisyti nebeįmanoma. Tai gali užkirsti kelią studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje visam gyvenimui, todėl šio reikalavimo atsisakėme“, – pabrėžia ministras.
Tačiau visiems stojantiesiems reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.
„Jau kurį laiką didžioji dalis aukštųjų mokyklų, priimdamos stojančiuosius į nefinansuojamas vietas, vieningai laikėsi valstybės siūlomo minimalaus konkursinio balo, nors tai ir nebuvo privaloma. Tikimės, kad aukštosios mokyklos, suprasdamos studentų pasirengimo studijoms svarbą, ir toliau laikysis tam užtikrinti reikalingų kriterijų. Taip pat nuo kitų metų finansavimas aukštosioms mokykloms bus skirstomas ir pagal studijų kokybę, todėl paskatų mažinti stojamąjį konkursinį balą siekiant priimti kuo daugiau studentų lieka vis mažiau“, – sako G. Jakštas.
Tokie minimalūs reikalavimai bus taikomi abiturientams, baigsiantiems mokyklas 2024 ir vėlesniais metais. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galioję reikalavimai. Nauji minimalūs reikalavimai nebus taikomi ir asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje bei atleistiems nuo brandos egzaminų.
2024 m. konkursinių eilių sudarymo tvarkos aprašas