JAV. 50 ne vien pilkų lietuviško Sietlo atspalvių

Kai visoje Amerikoje (o gal net ir pasaulyje) minios žmonių traukė į kino teatrus žiūrėti romano „50 pilkų atspalvių“ ekranizacijos premjeros, išeivijos lietuviai šventė Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Šiaurės Vakarų pakrantėje susidomėjimas E. J. James romanu turbūt dar didesnis nei kur kitur už Atlanto, nes būtent Sietle ir Portlande vyko pagrindinis šios autorės bestselerio veiksmas. Tačiau mūsų kelionės į „Smaragdą“ (tokia oficiali Sietlo pravardė – red. past.) tikslas tą savaitgalį nebuvo tie išgarsėję pilkieji atspalviai. Nepaisydami įprasto lietingo oro, švęsti Lietuvos gimtadienio į Latvių salę rinkosi šiame labiausiai augančiame JAV didmiestyje apsigyvenę lietuviai ir neabejingi mūsų tautai žmonės.

Baltijos šalių kalbų studijų Vašingtono universitete (University of Washington) vadovas Guntis Smidchens kreipėsi į visus susirinkusiuosius lietuviškai, nuoširdžiai džiaugdamasis 20-osiomis šios programos Skandinavijos studijų fakultete metinėmis. Minėto universiteto dieniniame skyriuje galima mokytis visų trijų Baltijos tautų – estų, latvių ir lietuvių – kalbų. Prie šios studijų programos kūrimo Skandinavijos šalių fakultete finansiškai prisidėjo ir legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis, kuris tuo metu gynė Sietlo „Supersonics“ NBA komandos garbę. Jau daug metų čia darbuojasi Amerikos lietuvė Irena Blekys, savo gimtosios kalbos Vašingtono universiteto studentus dabar moko stažuotoja iš Vilniaus universiteto Aušra Valančiauskienė.

Specialiu vietinės lietuvių bendruomenės apylinkės atminimo ženklu apdovanota ilgametė Vašingtono valstijos lietuvaičių vadovė Ina Bertulytė-Bray prisiminė Sietlo bendruomenės kūrimosi peripetijas: „Dar praeito amžiaus penktajame–šeštajame dešimtmetyje galėjome oficialiai įkurti JAV LB Sietlo apylinkę – juk šioje vietovėje gyveno beveik dešimt tūkstančių lietuvių. Bet tuomečiams mūsų veiklos organizatoriams Antanui Minelgai ir Vytautui Lapatinskui gal pritrūko tvirtumo politiniu požiūriu. Juk ši organizacija daug dėmesio skyrė nepriklausomos Lietuvos atkūrimui, o tokiose įmonėse, kaip „Boeing“, dirbantiems mūsų tautiečiams greičiausiai buvo pavojinga aštriai reikšti savo nuomonę apie tuometės Tarybų Sąjungos valdžią, juo labiau kad kai kurie jų darbo reikalais nuolat skraidydavo į Rusiją… Žodžiu, oficialiajame JAV lietuvių bendruomenės žemėlapyje Sietlas atsirado tik 1974 metais.“

Vis dėlto ir per keturis dešimtmečius Sietle nuveikta nemažai: be 1995 metais įsteigtos lietuvių kalbos studijų programos Vašingtono universitete, šiuo metu čia gyvuoja net keturios tautinių šokių grupės (vaikų „Labas“ ir „Linas“, paauglių „Lankas“ ir suaugusiųjų „Lietutis“), dauguma Vakarų pakrantėje gyvenančių mūsų tautiečių puikiai žino mišrųjį chorą „Vakarai“ ir „Lanko“ vasaros stovyklą. Jau trečią dešimtmetį skaičiuoja 1980 m. Inos Bertulytės-Bray įsteigtas, kas ketvirtį Sietlo bendruomenės naujienas nušviečiantis vietinis, dviem kalbomis – anglų ir lietuvių – leidžiamas laikraštukas „Tulpė Times“. Šiuo metu jį redaguoja Nomeda Lukoševičienė. Daugelis Šiaurės Vakaruose gyvenančiųjų yra buvę ir Roslyne (Vašingtonas) – ten esančios lietuviškos kapinės mini šimtametę pirmųjų mūsų tautos emigrantų istoriją šioje pakrantėje. O jauniausias šio Vakarų pakrantės uostamiesčio lietuviškas kūrinys – 2012 m. balandį užgimusi lituanistinė „Lino“ mokykla (vadovė Inga Dabašinskaitė). Ją šiais mokslo metais lanko apie 30 mokinukų ir 10 suaugusiųjų. Šių eilučių autorius renginio metu „Lino“ lietuviškai mokyklai įteikė Lietuvių fondo paramos čekį.

Prieš antrąją Vasario 16-osios šventės programos dalį perfrazuodamas maestro Vytautą Kernagį JAV lietuvių bendruomenės apylinkės vicepirmininkas Arvydas Lukoševičius sakė: „Sietle lietuvių dienos bėga kaip šventė, o jei kam liūdna būtų, atvažiuokite pas mus… nenusivilsite.“ Kraustytis į Sietlą pasiūlymo sulaukėme ir mes su Ingrida, vos tik tėčio pažįstama nuo Kauno technologijos universiteto laikų Aušra Hawkridge sužinojo, kad persikrausčiau į Portlandą. Juk čia gimė ir išgarsėjo Bill Gates, „Boeing“, „Amazon“. Netgi Sietlo pasididžiavime „Visatos adatoje“ („Space Needle“ televizijos bokšte – red. past.) pasaulio šalis žyminčios rodyklės „nepamiršo“ ir „Microsoft“ krypties… Ir, kaip išdidžiai pažymi „Wikipedia“, Sietlas nuo 2013 metų yra labiausiai augantis Amerikos didmiestis, be to, jame, ko gero, daug daugiau žalių nei pilkų atspalvių. Tačiau lietingą vasario pirmąjį mėnesio savaitgalį apžiūrinėdami pirmąją „Starbucks“ kavinę ir kitas Sietlo įžymybes pasiilgome Portlando ir „50 pilkųjų atspalvių“ filme įamžintos Lombardo gatvės. Įsitikinau, kad Sietle, kaip ir Kaune, gyventi galima, bet kažko trūksta, galbūt tyros meilės, kurios nebeliko rūsčiai šaltame Grėjaus pastate? Juk jinai užsimezgė Heathmano viešbutyje „Rožių“ mieste, o „Smaragde“ nutrūko… Būtent taip rašė E. J. James ir ekrane perteikė S. Taylor-Johnson.

Laurynas R. Misevičius
Ingridos Misevičienės nuotr.