Daugeliui lietuvių Amerika – svajonių šalis. Tačiau čia šaknis įleidę tautiečiai sako, jog gyvenant toli nuo gimtųjų namų ypač svarbus tampa lietuviškosios tapatybės suvokimas. Galbūt dėl to Amerikos lietuviai turi tokias senas lietuvybės saugojimo tradicijas.
Neseniai devyniasdešimtmetį paminėjusį žinomą JAV lietuvių visuomenės veikėją, verslininką, Lietuvos Respublikos garbės konsulą Floridoje Stenlį Balzeką galima pavadinti tikru „amerikietiškosios svajonės“ herojumi ir aktyviu lietuvybės puoselėtoju.
Čikagoje gimęs, 1948 m. tapęs savo tėvo 1919 m. įkurtos bendrovės „Balzekas Motor Sales“ prezidentu Stenlis prisipažino, jog labai norėjo išsaugoti ryšį su Lietuva, kurioje gimė jo tėvai. Todėl, Čikagoje nupirkęs ligoninę, 1966 metų birželio 22 d. jos patalpose įkūrė Lietuvių kultūros muziejų. Jame organizuojamos paskaitos apie Lietuvą ir rengiamos parodos, jis yra ir kaip informacijos centras.
„Sovietiniais laikais aš buvau Čikagos viešosios bibliotekos tarybos narys. Tais laikais daugybė žmonių nesuprato, kad mes negalime gauti daug lietuviškų daiktų. Net maža degtukų dėžutė mums buvo labai svarbi Lietuvos dalis. Taigi labai svarbu buvo tai, jog egzistavo centras, kuriame galėjome laikyti visus surinktus lietuviškus daiktus. Taip išsaugojome Lietuvos idėją gyvą. Be to, su lietuviškais papročiais ir tradicijomis galėjome supažindinti amerikiečius“, – pasakoja S. Balzekas.
Garbaus amžiaus sulaukęs Stenlis puikiai prisimena pirmąjį skrydį savo gyvenime. Ne tik dėl to, kad jis suteikė daug malonių įspūdžių, bet ir todėl, kad jį skraidino legendiniai Lietuvos lakūnai S. Darius ir S. Girėnas.
„Tais laikais skrydžiai kėlė virpulį ir skraidyti buvo tikrai labai įdomu. Pakilti lėktuvu, skrendant matyti miestą. Sunku apibūdinti, ką jaučiau. Tai tarsi prilygsta tapimui astronautu. Lėktuvai tuo metu dar buvo visiška naujovė. Tikrai stebino. Buvo galima pamatyti nuostabų miestą. Žinoma, dabar mes skrydžius laikome savaime suprantamu dalyku. Tai – kaip važiavimas autobusu. Tačiau tada dar buvau labai jaunas, tad skrydis buvo išties įdomus ir labai jaudino“, – prisimena S. Balzekas.
Stenlis papasakojo daugiau įdomių prisiminimų: „Dauguma žmonių apie S. Darių ir S. Girėną žinojo labai mažai iki tol, kol mes Čikagoje pradėjome tyrinėti tam tikrus faktus apie jų gyvenimą. Paaiškėjo, kad jie labai domėjosi sportu: tenisu, krepšiniu. S. Darius ir S. Girėnas dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikos bendruomenėje. Tais laikais skrydžiai buvo tokie pat įdomūs, kaip šiais laikais įdomios kalbos apie keliones į Mėnulį. S. Darius ir S. Girėnas neturėjo daug pinigų, todėl geriausias būdas jų užsidirbti buvo paskraidinti žmones aplink miestą. Skrydis Čikagoje kainavo 5 ar 10 dolerių. Šiais laikais tai nėra didelė suma, bet anksčiau, kai atlyginimas buvo 50 amerikietiškų centų arba doleris už valandą, tai buvo dideli pinigai. Bet žmonėms patiko paskraidyti virš miesto, nusileisti Čikagos Midvėjaus (Midway) arba Milvokio (Milwaukee) oro uoste. Taip S. Darius ir S. Girėnas skrydžiui per Atlantą surinko šiek tiek pinigų, be to, juos labai palaikė lietuvių bendruomenė. Jie buvo mūsų herojai ir jų dėka Lietuva atsidūrė tarptautinio dėmesio centre.“
Garbės konsulas S. Balzekas prisimena apie šiltus santykius ir draugystę su Stepono Dariaus artimaisiais: „Steponas Darius Amerikoje turėjo seserų, jos Čikagoje buvo atidariusios restoraną. Kai įvyko tragedija, mes su tėvu visą laiką eidavome ten pietauti arba vakarieniauti. Kalbėdavomės apie S. Darių ir S. Girėną, apie jų šeimą, kurią pažinojome. Beje, Stasys Girėnas turėjo automobilį „Ford Model T“, jį aš bandžiau nupirkti. Būtų buvę nuostabu jį turėti. Dariaus ir Girėno atminimui Marketo (Marquette) parke yra pastatytas paminklas. Jis yra tarsi Lietuvos simbolis tarptautinėje arenoje ir mokslo pažangos dalis.“
LRT