Tuo metu, kai vyriausiasis Lietuvos krepšinio rinktinės strategas Jonas Kazlauskas tebedėliojo galutinio mūsų vyrų dvyliktuko kontūrus Europos krepšinio čempionatui, neoficiali Portlando lietuvių bėgimo klubo vadovė Inga Sadaunikaitė-Kozhevnikov jau buvo seniausiai apsisprendusi dėl savo sporto mėgėjų komandos – maratoninio estafetinio „Hood to Coast“ bėgimo dalyvių. Kai lankėmės gimtinėje ir kartu su daugiatūkstantine minia prieš mūsų krepšininkų varžybas Šiaulių arenoje bei legendinėje Kauno sporto halėje giedojome „Tautišką giesmę“ ir iš širdies gelmių kartu su visais tautiečiais šaukėme „Mes už Lietuvą“, mūsiškiai už Atlanto ruošėsi ne ką mažiau svarbiai misijai „irgi už Lietuvą“ Portlande.
Pasitelkęs į pagalbą porą „legionierių“ iš Meksikos ir Rusijos, daugiausia Vašingtono ir Oregono valstijose apsigyvenusių tautiečių būrelis įtemptai rengėsi 34-ajam tradiciniam Portlando bėgimui, kuris visada vyksta rugpjūčio mėn. pabaigoje. Prieš daugiau nei tris dešimtmečius pradėtame organizuoti pusantros paros 198 mylių (318,65 km) bėgime nuo Hudo viršukalnės iki Sisaido Ramiojo vandenyno pakrantės šiemet antrą kartą iš eilės bėgo „Lituanica“ – šitaip lietuvių suburtą komandą dar 2013 m. Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą metinių proga pakrikštijo Portlando lietuvių bendruomenės apylinkės pirmininkė Ingrida Misevičienė. Na o šiemet prie užjūryje gyvenančių Nemuno krašto atstovų prisijungė 2 dideli sporto entuziastai iš Lietuvos – orientacininkai Rima ir Rolandas Bačkiai, savo atostogas Šiaurės Vakarų pakrantėje suderinę su „Hood to Coast“ bėgimu.
Nors metų pradžioje maratoninėje estafetėje Oregone buvo pasišovęs dalyvauti ir geležinis ugniagesys Aidas Ardzijauskas, pastaruoju metu visus savo gerbėjus stebinęs bėgimu nuo Los Andželo iki Niujorko bei pergale š. m. balandžio mėn. 10 dienų ultramaratone „Didžiojo obuolio“ mieste, vilnietis atidėjo savo ketinimus iki kito karto… O jo atlaisvinta vieta „Lituanicos“ ekipoje itin apsidžiaugė šiuo metu San Fransiske (Kalifornijoje) gyvenantis buvęs kaunietis Romanas Zontovičius, paskutiniu momentu prisijungęs prie šiauriau esančių savo kraštiečių. Nedaug trūko, kad ištisus metus besitreniravusių bėgimo entuziastų svajonė būtų likusi nerealizuota: daugiau nei tūkstantį komandų po 12 narių suburiantis maratonas rugpjūčio 28-osios išvakarėse susilaukė netikėto varžovo: visą vasarą saulėtomis dienomis Portlandą džiuginusi gamta staiga subjuro, danguje susikaupė švininiai debesys, o prie jūros pakilo 112 km per valandą siekiantys, savo kelyje viską naikinantys vėjo gūsiai. Organizatoriai atšaukė įprastai Sisaide prie finišo linijos paplūdimyje numatytus renginius, baigiamąjį koncertą, tačiau bėgimas nuo kalno šlaito vandenyno link penktadienio popietę vis tiek prasidėjo…
„Rungtynės įvyks bet kokiu oru“, – dar vaikystėje puikiai įstrigusio atmintin čekų detektyvinio filmo apie futbolą pavadinimas ilgokai sukosi galvoje ir „Lituanicos“ bėgikų komandos kapitonei Ingai, kuriai teko ne tik sunkiausias maratono etapas – daugiau nei 10 kilometrų įkalne, – bet ir „geriausias“ oras. Bluosto per visą naktį nesudėjusi lietuvė paryčiui lyg per sapną matė ir vis tebekylantį prieš pat akis kalnagūbrį, ir nuo jo nusiridenančius įvairiaspalvius žaibus, ir pagonių dievą Perkūną, na ir permirko ligi paskutinio siūlo. Tačiau ne tik ilgiausios distancijos, bet ir keisčiausio estafetinio bėgimo pasaulyje epitetą seniausiai užsitarnavusio žymiausio Portlando maratono dalyvė jau antrus metus nė nemirktelėjusi už kelių dienų prie starto linijos stotų ir vėl. Kaip ir beveik 13 tūkstančių kitų pamišusių bėgikų iš 36 šalių, visų 50 Amerikos valstijų, vos per vieną dieną paskelbus kitų metų „Hood to Coast“ registraciją pasirašančių paskutinį rugpjūčio mėnesio savaitgalį ramų poilsį šeimoje iškeisti į siurrealistinį pusantros paros linksmai kuoktelėjusių žmonių pasaulį.
„Tokio renginio neteko matyti niekur kitur, – vienu balsu tvirtina abu nuo 12–13 metų amžiaus aktyviai sportuojantys vilniečiai – profesionalia gide Lietuvoje ir kitur Europoje dirbanti Rima ir jos vyras, „Swedbanko“ turto vadybininkas Rolandas. – Šis maratonas pasižymėjo fantastiška visur aplink pulsuojančia energija, tūkstančių dalyvių entuziazmu ir savanorių, norinčių padėti maratonininkams, geranoriškumu. Mūsų beveik vien lietuviška komanda džiugino puikiu vidiniu klimatu, susiklausymu tarp visų narių, o šiaip Amerikos lietuviai labai nustebino savo patriotizmu, organizuojamų renginių gausa ir draugiškumu. Tikrai norėtume sugrįžti ir dalyvauti tokiame unikaliame bėgime ir vėl kada ateityje.“
Kol Inga, Millana, Giedrė, Rima, Rolandas, Kantas, Rytis, Vilmantas, Romanas, Andrejus, taip pat jiems talkinantys „legionieriai“ Javier iš Meksikos bei totorė Svetlana iš Rusijos kovojo su nuovargiu ir „vijosi“ sau iš anksto nusistatytą 28 val. 30 minučių „Hood to Coast“ maratono estafetės laiko ribą, šeštadienio popietę Šiaurės Amerikos fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos atstovai „Lituanicos“ laukė vėjuotame pajūryje su iš anksto paruoštais proginiais medaliais. Netrukus paplūdimyje pasirodė paskutinį etapą bėgusi Giedrė Babarskienė. Tarp ją pasitinkančiųjų išsiskyrė nuo pat ryto savanore Sisaide su savo draugu Deividu dirbusi dukra Agnė… Vadinasi, galime būti ramūs: Portlande trispalvė plevėsuos dar ne vieną dešimtmetį, o spalvingai išprotėjusiame „Rožių“ mieste bėgikų būryje tikrai sutiksime ir lietuvių.
Laurynas R. Misevičius specialiai iš Oregono valst.
Fotografavo Ingrida Misevičienė, Andrey Kozhevnikov, Rytis Umbrasas ir Alex Pervov