Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»JAV psichoterapeutas J. Carlsonas: „Mums vis sunkiau pakelti tiesioginį bendravimą“
Mokslas ir švietimas

JAV psichoterapeutas J. Carlsonas: „Mums vis sunkiau pakelti tiesioginį bendravimą“

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Amerikiečių psichoterapeutas Jonas Carlsonas„Žodis „bendrauti“ pamažu suprantamas tik kaip ryšio su kitu žmogumi palaikymas elektroninėmis priemonėmis“, – teigia amerikiečių psichoterapeutas Jonas Carlsonas. 60 knygų ir beveik 200 mokslinių straipsnių autorius rugsėjo pradžioje skaitys paskaitas Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (SHMMF).

Paskaitų tematika įdomi ne tik studentams – JAV psichoterapijos legenda pristatys meditacijos būdus ir sėkmingų tarpasmeninių ryšių kūrimo uždavinius, pakvies į praktinį konsultavimo užsiėmimą. Šia proga duotame interviu J. Carlsonas kalba apie interneto amžiuje plintančią vienatvę, pataria vertinti dabartį ir atsakingai žvelgti į santykių kūrimą.

Temos, kuriomis skaitysite paskaitas KTU, gana universalios. Kodėl svarbu jauniems žmonėms pasakoti apie sėkmingos partnerystės sukūrimą ar sąmoningą buvimą?

Pasirinkau tas temas, kurias jaunas būčiau norėjęs išmanyti pats. Daugelį žinių ir su jomis susijusių įgūdžių įgijau gyvendamas – palaipsniui, per ilgą laiką. Tikiuosi, kad jei jauni žmonės supras ir pritaikys mano mintis, jų gyvenimas bus produktyvesnis ir teiks daugiau džiaugsmo.

Viena iš Jūsų paskaitų yra apie vienatvę. Šiandien žmonės laikomi nuolatos „prisijungusiais“. Kaip yra iš tiesų: ar mes nuolat kartu, ar nuolat atskirai?

Panašu, kad žodis „susisieti“ šiandien reiškia tik viena – palaikyti ryšius su kitu žmogumi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Naujausi tyrimai rodo, kad kuo labiau žmonės perkelia bendravimą į virtualią erdvę, tuo jie būna vienišesni. Visi esame stebėję, kaip žmonės sėdi greta, tačiau šnekasi mobiliaisiais telefonais ar naudojasi kitomis ryšio priemonėmis, bendraudami su tais, kurie toli. Atrodo, lyg mums vis sunkiau pakelti tiesioginį bendravimą vienam su kitu.

Diskusijos apie tai, kad socialiniai tinklai padidina vienatvę, jau nebestebina. Bet ar tai tikrai tiesa? Kokie yra šios vienatvės simptomai?

Pagrindinė problema – tai elektroninės komunikacijos kiekis. Kai kurie žmonės tiesiog priklausomi nuo savo bendravimo prietaisų ir negali be jų gyventi. Svarbu palaikyti pusiausvyrą. Man neramu dėl žmonių, kuriems labiau patinka bendrauti elektroniniu būdu, o ne tiesiogiai. Pradėję bendrauti tik elektroniniu būdu, atskiriame save nuo kitų.

Kalbėdamas ir rašydamas apie vienatvę ne kartą minėjote, jog ją įveikti padeda „buvimas čia ir dabar“. Kaip tokios būsenos pasiekti?

„Būti čia ir dabar“ reiškia įsisąmoninti gyvenimą esamąją akimirką. Kad to pasiektume, reikia, jog protas būtų ten pat, kur ir kūnas, vadinasi, reikia negalvoti apie tai, kas įvyko praeityje, ir nesijaudinti dėl to, kas dar įvyks.

Tokią būseną galima pasiekti meditacija, tačiau medituojame dažniausiai būdami vieni. Ar nematote prieštaravimo?

Sąmoninga meditacija – tai praktika, kuri padeda labiau įsisąmoninti dabartinę akimirką ir išmoko, kaip joje pasilikti. Nors dažnai ja užsiimame vienumoje, rezultatai gali būti pritaikomi ir kitose gyvenimo situacijose, taip pat ir bendraujant su kitais žmonėmis.

Iš visų mano sutiktų žmonių Dalai Lama yra labiausiai „esantis“. Jo akys ir visa esybė tiesiog spinduliuoja buvimą esamąją akimirką. Manau, kad visi esame sutikę žmonių, kurie iš tiesų būna su mumis, ir tokių, kurie fiziškai šalia, tačiau nesiklauso to, ką jiems sakome, arba negalvoja apie tai.

Kokių yra vakarietiškų meditacijos alternatyvų?

Vakaruose meditacija ir kontempliacija praktikuojama nuo seniausių laikų. Kiti būdai pasiekti „čia ir dabar“ būseną yra giedojimas, biogrįžtamasis ryšys, relaksacija, vizualizacija ir kiti pasikartojantys užsiėmimai, kuriems atlikti reikia ypatingo susikaupimo.

Kalbėsite ir apie ilgai trunkančio vedybinio ryšio sukūrimą. Nemažai daliai jaunų žmonių studijos yra tas laikas, kai užmezgami svarbūs santykiai. Kokios galimos klaidos pačioje pradžioje? Kaip jų išvengti? Koks sėkmingų santykių „receptas“?

Mus traukia tie žmonės, kurie genetiškai nuo mūsų skiriasi. Susižavėjimas pradžioje mus labai pakylėja, jaučiamės nepaprastai gerai ir todėl nusprendžiame, kad tas žmogus ir yra „tikrasis“ gyvenimo draugas, sielos dvynys, antroji pusė. Gali būti ir taip. Tačiau jei abu su savo partneriu prisiimsite atsakomybę už savo vaidmenį kuriant santykius ir ne tik gerai pasirinksite, bet ir stengsitės būti gera pora, pasieksite daug daugiau. Seminaro metu kalbėsiu apie įgūdžius, kurių reikia kuriant gerus santykius.

KTU mokysite visą savaitę. Ko tikitės iš savo vizito universitete ir Kaune?

Labai laukiu susitikimo su jaunais, žinioms imliais studentais. Esu buvęs Kaune – ankstesnio vizito metu mane maloniai nustebino studentų smalsumas ir aktyvumas. Jų klausimai privertė susimąstyti ir sau aiškiau suformuluoti mintis. Be to, man rūpi pabendrauti su lietuviais – daugiau sužinoti apie turtingą jūsų kultūrą, paveldą ir dabarties iššūkius.

Jono Carlsono paskaitos vyks rugsėjo 10–18 d. 9–12 val. KTU Auloje (A. Mickevičiaus g. 37) 203 auditorijoje.

KTU

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKlaipėdoje bus steigiami britų universiteto ir kolegijos filialai
Kitas straipsnis Europos Komisija patvirtino Lietuvai skirtą 2014–2020 m. ES investicijų programą

Susiję straipsniai

Naujai formuojamos klasės Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje

13 balandžio, 2026

KTU centrinių rūmų kieme – mokslo aukštumas simbolizuojantis meno kūrinys

3 balandžio, 2026

VU psichologė apie interneto sensacija tapusį beždžioniuką Punchą: „Be meilės neišgyventume“

2 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.