Ar galime šiandien svetimais laikyti tuos, kurie neatskiriamai suaugę su Lietuva ir jos istorija, kurie čia kūrė ne tik savo gyvenimą, bet ir valstybę, buvusią jų namais?
Ar galima svetimais laikyti tuos, kurie, nors šiandien ir būdami toli, nepamiršta savo šaknų ir puoselėja ryšį su Lietuva? Išeivijoje pasklidę lietuviai stengiasi pasauliui pristatyti Lietuvos, jos istorijos, šių dienų tautos ir valstybės gyvenimą, daug dėmesio skiria tradicinės lietuviškos kultūros, lituanistinio švietimo puoselėjimui, prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo.
Sniego audrai pakoregavus renginio laiką, kovo pabaigoje Voterberio (Waterbury, Konektikuto valstija) miesto rotušėje, tęsiant lietuvių apylinkės bendruomenės ilgametę tradiciją, minint Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, vyko Lietuvos vėliavos pakėlimo ir vienos dienos mero išrinkimo iškilmės. Tai yra jau 37-asis toks kasmetinis renginys, pradėtas švęsti 1950-aisiais. Jau ketvirtus metus iškilmės vyksta Lietuvos valstybės atkūrimo dienos bei Nepriklausomybės atkūrimo datoms paminėti. Šiuo renginiu buvo paminėtos Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji, Lietuvos suverenumo atkūrimo metinės.
Iškilmės prasidėjo Lietuvos vėliavos pakėlimu aikštėje, po to miesto rotušės Veteranų salėje vyko vienos dienos Voterberio mero rinkimo iškilmės. Susirinkusieji atsistoję sugiedojo Amerikos ir Lietuvos himnus, Voterberio Lietuvos Vyčių 7-os kuopos prezidentas Linas Balsys pristatė bendrą Proklamaciją kartu su vietinių, valstijos ir federalinės valdžios padalinių atstovais.
Šiais metais antrą kartą dienos miesto meru buvo renkamas Al Jarus (Alphonse G. Jarusevicius).
Visą gyvenimą Voterberyje gyvenantis šimtametis Alfonsas renkamas už savo nuolatinį aktyvų dalyvavimą Lietuvos bendruomenės veikloje ir kitose pilietinėse organizacijose.
Alfonsas G. Jarusevičius gimė 1917 m. gegužės 11 d. Lietuvos imigrantų šeimoje. Užaugo Brukline (Niujorkas) ir lankė Šv. Juozapo mokyklą bei bažnyčią, dainavo lietuvių chore. Subūrė šešių vyrų grupę „The Young Melodians“. Jis buvo vienas iš dainininkų ir šokėjų, kurie koncertavo 1939 m. „Lietuvos dienose“, surengtose Niujorko pasaulinėje mugėje.
Alfonsas žaidė futbolą Šv. Juozapo mokyklos komandoje. Crosby mokykloje žaidė krepšinį ir devintoje klasėje buvo geriausių mokyklos krepšininkų rinktinėje. Tačiau sportas žavėjo vos vieną sezoną, nes šeštadienio vakarais vykstantys žaidimai sutapdavo su jo muzikavimo repeticijomis.
Baigęs mokyklą iki II pasaulinio karo jis dirbo Bronzos gamykloje, kol buvo pašauktas tarnauti Amerikos armijoje. Tarnyboje buvo paskirtas tarnauti technikos seržantu IV pėstininkų orkestro padalinyje ir linksmino karius JAV valstijose, Filipinuose ir Japonijoje.
Po karo Alfonsas vedė savo mylimąją – Evelyn Valuskas (Evelina Valuskaitė), su kuria susipažino Šv. Juozapo mokyklos chore. Tuo metu baigęs koledžą pradėjo karjerą taupomųjų sąskaitų ir paskolų asociacijoje Voterberyje, kuri vėliau tapo American Bank (JAV). Šiame banke išdirbo 35-erius metus. Pradžioje dirbo kaip paskolas išduodantis pareigūnas, vėliau – kaip Seymour filialo vadovas, vėliau kaip iždininkas. 1982 m. išėjo į pensiją. Iki šių dienų Alfonsui dažnai dėkoja Voterberio apylinkių gyventojai už pagalbą gaunant paskolas savo namams ir verslui.
Iš tiesų tai buvo muzikantas, kuriam likimas lėmė dirbti banke. Al Jarus toliau grojo trimitu ir dainavo. Pradžioje savo paties grupėje „The Young Melodians“, tuomet aktorių kolonijoje (Actor Colony) Derbyje ir kitose grupėse kartu su kitais žymiais vietos muzikantais, tarp kurių: Carl Berg, Champ Siconolfi, Ted Grohoski, Israel (Goldie) Goldberg ir Vic Fuda. Daug metų jis kūrė nuostabią muziką vestuvėms, grojo jubiliejuose ir šokiuose. Dalyvaudavo JAV Veteranų dienos iškilmėse grodamas „Taps“. Pastarąjį dešimtmetį Alfonsas yra Voterberio choralo narys ir pavasarį nekantriai lauka šio choro 50-ųjų metinių dienos koncerto. Jis daug metų buvo muzikantų profesinės sąjungos narys, taip pat Lietuvos Vyčių 7-os kuopos narys. Iki pernai metų jis buvo entuziastingas OLLIE (angl. Osher Lifelong Learning Institute at Uconn) Voterberyje studentas. Jam ypač patiko vaidinti kabarete, Veteranų dienos pasirodymuose.
Alfonsas ir jo žmona Evelyn (mirė 2006 m.) savo trims vaikams: Tom Jarus, Ellen Jarus Henley ir Alan Jarus, bei anūkams: Alexis Henley ir Thomas Jarus Jr., sukūrė jaukius namus Town Plot. Visa Alfonso šeima, gausybė draugų ir pažįstamų be galo dėkingi jam už meilę, muziką, jo optimizmą ir šypsenas, visuomeninę veiklą, kuriais praturtina visų gyvenimą. Širdis džiaugėsi matant šimtametį, pasipuošusį trispalve: kaklaraištis geltonas, baltiniai žali, švarkas raudonas; žavėjo jo energija – Alfonsas šoko ir net atliko lietuvių liaudies dainą. Sakydamas padėkos kalbą susigraudino iš džiaugsmo, kad Lietuva laisva, ir užbaigė ją V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiais:
„…tegul saulė Lietuvos
tamsumas prašalina,
ir šviesa ir tiesa,
mūs žingsnius telydi“.
Pilnutėlėje salėje susirinkusieji kartu su šimtamečiu meru džiaugėsi jo sveikinimais iš Konektikuto valstijos: prezidentės Kenneth Curran, valstijos sekretoriaus Denise W. Merrillo, Valstijos senatoriaus Richardo Blumenthalio, JAV senatoriaus Christopherio S. Murphy ir kitų.
Vėliavos iškėlimo ir vienos dienos mero iškilmes organizavo Lietuvos Vyčių 7-a kuopa, jos prezidentas Linas Balsys. Šiais metais švenčiamos 125-osios Lietuvių klubo Voterberyje metinės, o Lietuvos Vyčių 7-a Voterberio kuopa pradeda savo antrąjį gyvavimo šimtmetį.
Lietuvių bendruomenė ir susirinkusieji išreiškė solidarumą su tėvyne Lietuva švęsdami jos Nepriklausomybę. Lietuvos valstybė yra amžina. Lietuva visada liks lietuvių tautos Tėvynė, lietuvių kultūros ir kalbos lopšys. Esame viena tauta, mus sieja lietuviška tapatybės ir istorinė atmintis, nesvarbu, kur gyvename.
Irena Nakienė-Valys, PLB XIV–XV Seimo narė, „Tėvynės garsų“ radijo darbuotoja JAV
Nuotraukos Irenos Nakienės-Valys