„Aš toli gražu nebuvau pirmūnas nei lituanistinėje šeštadieninėje mokykloje, nei lietuvių bendruomenėje iki savo senelio Aniceto Simučio (vieno žymiausių pokario lietuvių diplomatų išeivijoje – red. past.) mirties… – po garsiojo „Nematomo fronto“ dokumentinio filmo išleidimo apsilankęs Portlande gausiai susirinkusiems savo tautiečiams pasakojo režisierius Vincas Sruoginis. – Gyvenau patogų amerikietiško „jankio“ gyvenimą, dirbau komercinės reklamos srityje, ir buvo labai paprasta: sukuri filmuką, gauni riebų čekį, tada atostogauji kur nors Havajuose arba Majamyje. Tačiau, anapilin iškeliavus mano seneliui, manyje tarsi kažkas prabudo – tą akimirką tapau tikrų tikriausiu Lietuvos patriotu.“
Kai į 38-ojo Portlando tarptautinių filmų festivalio programą Lietuvos Respublikos garbės konsulo Randy L. Millerio ir šio miesto lietuvių bendruomenės apylinkės dėka įtrauktą „Nematomą frontą“ susirinko sausakimša salė žiūrovų, vietinės lietuvių bendruomenės vadovė Ingrida Misevičienė ėmėsi sudėtingos misijos atgabenti režisierių V. Sruoginį į Lietuvos nepriklausomybės minėjimą. Šiaurės Vakaruose gyvenančių Amerikos lietuvių susidomėjimas 8 metus kurto filmo apie legendinį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą režisieriumi buvo išskirtinis – tiek dalyvių būtų susirinkę nebent į susitikimą su Portlande 7 sezonus žaidusiu Lietuvos krepšinio milžinu Arvydu Saboniu.
„Yra visur blogų ir gerų žmonių, – įsitikinęs V. Sruoginis, į filmo kūrimą sudėjęs visas asmenines santaupas, o į Lietuvą vien per praėjusius metus skridęs 8 kartus. – Netgi tarp sovietų… Tačiau, vos pradėjus kurti šią juostą, mums trukdė visur: tiek Maskvoje, tiek Lietuvoje, deja. Stribų ir smogikų anūkai viename kaime sukėlė muštynes, visa laimė, kad fiziškai stiprus ir tarnybos specialiosios paskirties pajėgose užgrūdintas „Nematomo fronto“ bendraautoris Jonas Ohmanas greitai užgesino chuliganų išpuolį. Latvijoje buvo dingusi visa filmavimo aparatūra, bet, ačiū Dievui, nepraradome jau nufilmuotos medžiagos… Tačiau, nufilmavus pirmąjį mūsų interviu su rusų okupacinės kariuomenės, kovojusios pokario laikmečiu Lietuvoje su partizanais, generolu, kūrybinei grupei keliai į Rusiją iškart užsidarė. Daug kalbėjomės su tragiškai žuvusio Juozo Lukšos broliu Antanu. Jis buvo Gulage ir kartu su ukrainiečiais rengė sukilimus prieš Tarybinę valdžią. Taigi mes su Ukraina turime labai daug ką bendra istorijoje, todėl ir dabar padedame savo kaimynams iš Rytų, kovojantiems su okupantais. J. Lukšos knygą apie partizanų kovą naudojome filme kaip Bibliją, o šiaip net ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ilgą laiką niekas atvirai nekalbėjo apie pokario lietuvių išsivaduojamąją kovą. Net ir dabar nemažai sovietiniais metais užaugusių mano tautiečių partizanus laiko banditais, o ir KGB simpatizavo nemaža dalis Lietuvos gyventojų – daug jų perėjo į „smogikų“ (buvusių partizanų, vėliau juos išdavinėjusių ir kovojusių tarybinės valdžios kariuomenės pusėje) gretas. Filme daug dėmesio skiriama Pranui Preikšaičiui, kurio vadovaujama grupė sušaudė Juozą Lukšą, tačiau dabar, po tų įvykių prabėgus dešimtmečiams, pats Pranas pripažino, kad Lukša-Daumantas buvo tikras lietuvių tautos didvyris.“
V. Sruoginis pažadėjo Juozo žmonai Nijolei Paronetto, kuri tebegyvena prie pat Niujorko, kad visas Lietuvos mokyklas aprūpins nemokamomis „Nematomo fronto“ filmo kopijomis, o ši juosta bus įtraukta į vidurinių mokyklų programą. „Juk dauguma Lietuvoje kovojančių partizanų buvo vos 16–20 metų amžiaus jaunuoliai, todėl su „Nematomo fronto“ dokumentinės juostos herojais dabartinis mūsų šalies jaunimas randa daug ką bendra, – sakė jis. – Vis dėlto Lietuvai, ypač šiandien, reikia daug daugiau.“
Esu tikras, kad Amerikos lietuvis tikrai atiduos duoklę savo senelių gimtinei: jau dabar pradėtas kurti naujas kur kas didesnio biudžeto filmas apie tragiškus Lietuvos istorijos puslapius. Kartu su puikiai lietuviams žinomu istoriku ir žurnalistu Jonu Ohmanu, pasitelkus į pagalbą garsią režisierę Suzanne Richiardione, jau dirbama prie filmo „Paskutinė viltis“ (lietuviškas pavadinimas dar gali keistis, anglų kalba vadinsis „Last Stand“ – red. past.). Ši meninė juosta originaliu siužetu nušvies 1991 m. sausio 13 d. įvykius. Tad apie V. Sruoginį mes dar tikrai išgirsime.
Istorinio filmo autoriai ieško visuomenės paramos. Galintieji prisidėti prie „Paskutinės vilties“ kūrimo bei norintieji sekti jo eigą kviečiami užeiti į socialinio tinklo „Facebook“ puslapį www.facebook.com/LastStandFilm arba apsilankyti tinklalapyje www.tinygiantfilms.com.
Laurynas R. Misevičius
Dariaus Kuzmicko nuotr.