Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Danijos, Estijos, Islandijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Norvegijos, Nyderlandų, Suomijos ir Švedijos vadovais šiandien Osle dalyvavo Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) valstybių narių vadovų susitikime. Susitikime aptartas tolesnis bendradarbiavimo stiprinimas ir parama Ukrainai, Baltijos jūros, Tolimosios Šiaurės ir Šiaurės Atlanto regiono saugumo ir gynybos stiprinimo klausimai. JEF posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak Lietuvos Prezidento, šis JEF viršūnių susitikimas vyksta lemiamu mūsų regionui ir euroatlantiniam saugumui metu, todėl svarbu parodyti šalių vienybę ir ryžtą, taip pat nustatyti tolesnės JEF veiklos kryptį. Lietuvos vadovas išskyrė tris pagrindines patikimo euroatlantinio atgrasymo ir gynybos sąlygas: tvirta ir nuosekli parama Ukrainai, didesnės investicijos į gynybą bei nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų buvimas Europoje.
„Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas. Sveikiname sprendimą dėl glaudesnio Ukrainos ir JEF bendradarbiavimo. Ukrainos euroatlantinė integracija ir stipri kariuomenė yra mūsų regiono strateginis interesas“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, prie realaus bendradarbiavimo prisidėtų Ukrainos dalyvavimas JEF karinėse pratybose, didinant Ukrainos pajėgų sąveiką su mūsų pajėgomis, dalijimasis kritinės infrastruktūros apsaugos ir išmoktų karo pamokų patirtimi, ypač apie bepiločių orlaivių panaudojimą mūšio lauke, karo mediciną, kovą su dezinformacija.
Prezidentas pabrėžė, kad Europa privalo dar rimčiau žiūrėti į savo saugumą ir didinti išlaidas gynybai, užtikrindama trūkstamus karinius pajėgumus.
„Lietuva rodo ambicingą pavyzdį – skiriame 4 proc. bendrojo vidaus produkto, o iki 2026 metų šį rodiklį padidinsime iki 5–6 proc. Privalome daugiau investuoti į savo pačių saugumą – didelės investicijos į gynybą turi virsti realia karine galia. Tai klausimas, kurį keliame čia, Osle, ir kuris bus keliamas NATO viršūnių susitikime Hagoje“, – sakė Prezidentas G. Nausėda.
Lietuva remia JEF formatą kaip lankstų ir veiksmingą bendradarbiavimo mechanizmą, leidžiantį šalims bendramintėms veikti kartu. Šis formatas laikomas vienu iš pirmųjų galimų reagavimo į potencialias krizes mechanizmų. 2025 metais vyks didžiausios JEF pratybos „Tarassis25“, jos sutaps su Rusijos karinėmis pratybomis „Zapad“. Šios pratybos bus reikšmingas pavyzdys, kaip sąjungininkai gali atremti Rusijos karinius veiksmus regione.
Valstybių lyderiai pasirašė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigoja stiprinti paramą Ukrainai ir jos gynybos pramonę, didinti JEF atgrasymo galimybes ir veiklą taikos metu, gerinti supratimą apie strateginius tarpusavio ryšius visame JEF regione.
JEF yra Jungtinės Karalystės vadovaujamos aukštos parengties ir greitai dislokuojamos pajėgos, sukurtos 2014 metais reaguoti į viso spektro grėsmes, atgrasyti priešininkus, užtikrinti sąjungininkus ir prisidėti prie saugumo stiprinimo. JEF sudaro 10 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Jungtinės Karalystė, Latvija, Lietuva, Norvegija, Nyderlandai, Suomija ir Švedija.
Prezidento komunikacijos grupės inf.
Roberto Dačkaus nuotr.