„Prieš aštuonerius metus su draugais keliavome į Maroką paplaukioti banglentėmis Atlanto vandenyne. Atvykę į nepažįstamą paplūdimį išvydome puikias bangas, todėl nusprendėme jas išbandyti. Tik pradėję irtis pastebėjome, jog vienas iš bičiulių pradėjo nuo mūsų tolti – jį įtraukė stipri srovė. Tokioje situacijoje plaukti prieš srovę yra beprasmiška, todėl jis giliai kvėpuodamas stengėsi išsilaikyti vandens paviršiuje. Kol jis plūduriavo, mes kartu su vietiniais gelbėtojais pasiekėme bičiulį ir padėjome jam saugiai išlipti į krantą“, – pasakoja dainininkas Justinas Jarutis. Anot jo, tai, kad pasiplaukiojimas banglente svečioje šalyje vos nevirto didele nelaime, lėmė vienas klaidingas sprendimas.
„Į Maroką vykome pirmą kartą, nepažinojome tos šalies krantų, vandenyje besiformuojančių srovių. Deja, prieš išplaukdami į vandenyną neįsigilinome į situaciją ir pervertinome savo jėgas. Net ir šiandien prisiminus šį incidentą užplūsta tądien patirta baimė ir jaudulys. Tai buvo pamoka mums visiems. Todėl dabar prieš lipdamas ant banglentės visuomet atidžiai stebiu vandens paviršių“, – sako dainininkas, šią vasarą prisijungęs prie įmonių „Spotas“ ir „Vivus Finance“ organizuojamo socialinio projekto „Saugi banga“, susijusio su saugumu vandenyje.
Jau daugiau nei dešimt metų banglenčių sportu užsiimantis J. Jarutis yra išklausęs aukščiausios kategorijos Tarptautinės banglenčių asociacijos (ISA) ir Tarptautinės gyvybės gelbėjimo federacijos (ISL) kursus bei išsilaikęs ISA pirmojo lygio trenerio sertifikatą.
„Nelaimingi atsitikimai dažniausiai ir nutinka tuose vandens telkiniuose, kurių nepažįstame. O kai suprantame, kokios bangos bei srovės formuojasi, atsiranda pasitikėjimas savimi ir sumažėja rizika nuskęsti. Kadangi kiekvieną vasarą plaukioju banglente Baltijos jūroje ir bent kartą per metus stengiuosi nuvykti į užsienį, kur bangos daug didesnės, norėjau išmokti daugiau apie saugų elgesį vandenyje. Tarptautiniuose kursuose įgytos žinios man padėjo ne tik geriau pažinti vandenyje kylančius reiškinius ir pastebėti pavojingas situacijas, bet ir prireikus padėti skęstančiajam“, – pasakoja J. Jarutis. Atlikėjas juokauja, kad dabar gaudydamas bangas jaučiasi lyg savo dainoje – ramus ramus.
Saugus – ir nemokėdamas plaukti
Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas, sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis sako, kad srovės vandenyje įtraukia tuos žmones, kurie neįvertina aplinkybių ir nežino, kaip tinkamai elgtis.
„Bene dažniausia poilsiaujančiųjų prie jūros klaida – lipti tiesiai į pavojingiausią vietą jūroje, ten, kur bangų nėra. Tačiau iš tiesų bangos lūžta ten, kur seklu. Todėl prieš lipdami į vandenį pirmiausia pažiūrėkite į bangų aukštį ir maudykitės toje vietoje, kur jūra banguoja. Būtent ten yra sekluma“, – pataria specialistas.
Anot jo, norint išvengti pavojų vandenyje, svarbu laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių.
„Didžioji dalis incidentų nutinka išėjus pabraidyti ar pašokinėti per bangas. Tad jeigu esate prie vandens, visuomet būkite pasiruošę plaukti. O jeigu plaukti nemokate, nepamirškite giliai kvėpuoti. Mūsų kūnai yra sukurti taip, kad patys galime reguliuoti, ar kylame į vandens paviršių, ar grimztame gilyn. Kai žmogus įkvepia, jis pasidaro žymiai plūdresnis ir išsilaikyti vandens paviršiuje yra lengviau“, – sako G. Neniškis.
Specialistas prideda, jog susidūrus su pavojumi svarbu siekti kranto, o ne dugno: „Dažniausiai nelaimių vandenyje įvyksta tada, kai nuo kranto nutolęs žmogus bando pasiekti dugną. Pradėjęs grimzti, skęstantysis iš paskutiniųjų stengiasi irtis aukštyn ir gaudyti orą, o tai tik dar labiau pablogina situaciją. Todėl svarbu giliai įkvėpti ir laikantis vandens paviršiuje laukti pagalbos.“