Galbūt teko susidurti su situacija, kai telefonas ar kitas išmanusis įrenginys perspėjo, kad apsikrėtėte virusu, pats pasiūlė naudingą programėlę jam išvalyti, tačiau galiausiai likote su lėčiau veikiančiu įrenginiu ar net patys nežinodami užsisakėte mokamą paslaugą. Specialistai pataria, kaip suprasti, jog tikrai apsikrėtėte kenkėju, ir ką tokiu atveju daryti.
„Pastebime, kad pagalbos besikreipiantys išmaniųjų įrenginių savininkai dar gana retai domisi ir klausia patarimų saugumo klausimais. Susidomi dažniausiai tik tada, kai telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje iššoka įtartinas įspėjimas su pranešimu, kad išmanusis įrenginys yra užkrėstas, ir siūlo parsisiųsti nuo jo išgelbėsiančią programėlę. Tačiau tuo patikėti reikėtų ne visada“, – sako „Bitės Profas“ Egidijus Adomkaitis.
Pasak jo, tai gana dažnai pasitaikanti apgaulė. Iššokus tokiam įspėjimui dažniausiai žmonės būna raginami parsisiųsti programėlę arba nueiti į tam tikrą puslapį: „Pirmuoju atveju labai tikėtina, kad siūloma programėle dar labiau sulėtins įrenginį, o antrasis atvejis dar pavojingesnis. Bandant nueiti į tokį puslapį automatiškai suformuojama žinutė, kuri be vartotojo žinios bando užsakyti mokamas paslaugas, jam kainuojančias kelis eurus per mėnesį.“
Kaip atskirti, ar įspėjimas tikras?
„Pirmiausia, pamačius tokį įspėjimą nereikėtų ant jo spausti. Atidžiai apžiūrėkite vaizdą ekrane, galbūt tai tik paveiksliukas, rodomas interneto naršyklės lange. Taip pat atkreipkite dėmesį, kas įspėja. Jei neturite įspėjime minimo saugumo sprendimo programėlės, didelė tikimybė, jog tai apgaulė“, – sako E. Adomkaitis.
Tiesa, ne visose situacijose tokie įspėjimai yra apgaulingi: „Mūsų tinkle veikia specialus išmanus saugumo sprendimas, kuris pastebėjęs, jog vartotojas bando parsisiųsti apkrėstą failą ar užsukti į kenksmingą svetainę, dėl to jį perspės. Pagrindinis skirtumas nuo apgaulingo įspėjimo – jis ne ragins parsisiųsti specialių programėlių, o tiesiog perspės, kad atsidūrėte pavojingoje situacijoje, ir leis pasirinkti, ar norite toliau naršyti pavojingoje svetainėje, ar ją uždaryti.“
Ką daryti, jei patikėjote, kai nereikėjo patikėti?
Pasak E. Adomkaičio, patikėjus apgaulingai iššokančia reklama ar netyčia nuspaudus įtartiną reklamą, pranešančią, kad įrenginys yra užkrėstas virusais, sprendimas labai paprastas – parsisiųsti patikimą antivirusinę programėlę, tokią kaip „Avast“ („iOS“, „Android“), ir ja patikrinti išmanųjį įrenginį: „Jei nesate tikri, ar pavyko išspręsti problemą, parodykite įrenginį „Bitės Profui“, kuris jį įvertins ir, jei reikės, nemokamai padės išspręsti šią problemą iki galo“, – sako E. Adomkaitis.
Jei papuolėte į situaciją, kad automatiškai jums buvo užsakyta mokama paslauga, reikėtų atidžiai perskaityti gaunamas žinutes, ten dažniausiai būna nurodyta informacija, kaip jų atsisakyti arba kreiptis tiesiai į žinučių siuntėją.
Ar tikrai reikia telefone antivirusinės programėlės?
„Didžioji dalis išmaniųjų įrenginių šiandien jau atkeliauja su juose gamintojo įdiegta apsauga nuo kenkėjų. Be to, daugeliu atvejų nesklandumų padės išvengti ir mūsų išmanus interneto apsaugos sprendimas. Dar daugiau papildomų antivirusinių programėlių diegtis ir nuolat naudoti nerekomenduojame – tai jau bus perteklinė apsauga, kuri tik papildomai apkraus jūsų įrenginį. Tiesa, reikia nepamiršti ir elementarių saugumo taisyklių: vengti įtartinų puslapių, siųstis programėles tik iš oficialių šaltinių arba naudotis programėlėmis ar naršyklėmis, kurios automatiškai blokuoja įvairius reklaminius pranešimus, tokiomis kaip „Adblock Browser“ („iOS“, „Android“). Būtent pastaruosiuose dažniausiai ir slepiasi apgaulingos „Jūs užsikrėtėte virusu“ žinutės“, – sako E. Adomkaitis.