Aukštas intelekto koeficientas visada buvo laikomas sėkmės garantu, tačiau kitais metais pasirodysiančioje KTU mokslininkių monografijoje atskleidžiama kito, emocinio intelekto, reikšmė jauno žmogaus sėkmei.
Aukštas IQ negarantuoja sėkmės
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMM) mokslininkių docentės Dalios Antinienės ir profesorės Rositos Lekavičienės monografijoje ,,Emocinis intelektas: Lietuvos jaunimo tyrimas“ bus galima rasti pirmąjį Lietuvoje emocinio intelekto (EI) testą, kuriuo mokslininkės ištyrė Lietuvos jaunimo emocinį intelektą.
Pasak R. Lekavičienės, emocinis intelektas – tai gebėjimas suprasti bei valdyti savo ir aplinkinių emocijas. „Mokslas yra plačiai išnagrinėjęs žmogaus akademinį intelektą, kurį atspindi intelekto koeficientas (IQ), tačiau, kalbant apie asmenybės sėkmę, EI dažnai būna svarbesnis. Be emocinės brandos net ir labai aukštą IQ turintis žmogus sunkiai pasieks sėkmę. Tikriausiai visiems yra tekę sutikti žmonių, kurie turi puikų išsilavinimą, gerus analitinius įgūdžius, aštrų loginį mąstymą, tačiau nepasiekia pripažinimo, netampa lyderiais savo srityje ir nesusilaukia sėkmės asmeniniame gyvenime. Greičiausiai tokiems žmonėms trūksta esminio sėkmės veiksnio – emocinio intelekto“, – teigia profesorė.
Didieji manipuliuotojai – didmiesčių vyrai
Monografijoje pristatoma pirma lietuviška originali emocinio intelekto tyrimo metodika, pavadinta EI-DARL. KTU mokslininkės sukūrė dvi jos versijas – trumpąją ir ilgąją.
Ilgoji metodikos versija, skirtingai nuo trumposios, papildomai turi veidų išraiškų identifikavimo skalę. Ją rengiant buvo nufotografuota daugiau nei 400 veido išraiškų, o tiriamieji turėjo įvardyti emocijas, atsispindinčias veide. Taip pat yra emocinių socialinių ir tarpasmeninių situacijų skalė.
Trumpąją metodikos versiją sudaro tradicinis klausimynas, kuris turi keturias pagrindines skales: savo emocijų supratimo, kitų emocijų supratimo, savo emocijų ir elgesio valdymo, reguliavimo, kitų emocijų ir elgesio valdymo, reguliavimo. Šios skalės buvo papildytos penktąja – manipuliacijų – skale, kuri atskleidžia tamsiąją EI pusę – gebėjimus kontroliuoti aplinkinių žmonių elgesį savanaudiškais tikslais pasinaudojant jų emocijomis, atrandant jų silpnybes.
Mokslininkės analizavo, kokie socialiniai ir demografiniai veiksniai labiausiai susiję su tokiu elgesiu. „Dažniau manipuliavimas yra susijęs su jaunesniu tiriamųjų amžiumi ir su vyriškąja lytimi. Be to, tokiu elgesiu dažniausiai pasižymi didžiųjų miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojai. Manipuliatyvus elgesys greičiausiai turi šaknis šeimoje, iš kurios kilęs jaunas žmogus“, – pasakoja R. Lekavičienė.
Išsiaiškintas ir tokios šeimos paveikslas – linkusių manipuliuoti asmenų šeimose buvo dažnai pykstamasi, nebuvo stiprių emocinių ryšių su abiem tėvais, vaikas buvo vienturtis.
Taip pat išryškėjo tam tikri motinos paveikslo bruožai: labiausiai linkę manipuliuoti buvo tie, kurių motinos – aukštesnio ar žemesnio lygio vadovės ir kurių profesija priskirtina socialinių ar humanitarinių profesijų sričiai (pedagogė, bibliotekininkė, psichologė, vadybininkė ir pan.), o mamų darbininkių vaikai – mažiausi manipuliuotojai.
Didžiausi manipuliuotojai pasižymėjo ir tam tikrais asmenybės bruožais: manipuliuoti labiau linkę ekstravertiški lyderiai, turintys žemą savivertę. Būtent šio tipažo asmenybės dažniausiai savo santykius grindžia rungtyniavimu.
Lemia motinos specialybė
Rengiant monografiją iš viso buvo apklausta 1400 jaunų žmonių, gyvenančių įvairiuose Lietuvos regionuose, besimokančių, dirbančių, bedarbių ir net atliekančių bausmę įkalinimo įstaigose. Tyrimo geografija apėmė Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Telšius, Panevėžį, Uteną, Marijampolę, Kaišiadoris, Alytų. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 17 iki 27 metų.
„Atliktas tyrimas atskleidė, kad didesnė aukšto EI tikimybė yra visai nesusijusi su lytimi, tačiau sietina su brandesniu amžiumi. Tikėtina, kad EI lygiui nemenkos įtakos gali turėti asmenybės sukaupta patirtis. Be to, ne tik vyresnis, bet ir dirbantis jaunimas pranoksta EI tuos, kurie yra bedarbiai. Savo finansinę padėtį geriau vertinantys jaunuoliai pasižymi ir aukštesniu EI lygiu“, – akcentavo profesorė.
Tyrime išaiškėjo įdomių faktų: EI lygiui nėra svarbūs daugelis šeimos rodiklių, kurie, iš anksto spėjant, turėtų būti reikšmingi (pvz., šeimos, kurioje augo tiriamasis, vaikų skaičiaus, gimimo eiliškumo ir kt.).
Pasak R. Lekavičienės, atrastas vienas svarbus ryšys tarp EI ir šeimos: didesnė vaiko aukšto EI tikimybė yra tada, kai jo mamos profesija yra priskirtina socialinių ar humanitarinių profesijų sričiai (pedagogė, bibliotekininkė, psichologė, vadybininkė). Mokslininkės teigimu, šis faktas neturėtų kelti nuostabos: paprastai daugelyje šeimų motina skiria daugiausia laiko ir turi daugiausia įtakos vaiko auklėjimui, o motinos profesijos pobūdis leidžia jai būti sukaupus daug komunikacinės patirties, kuri svarbi mezgant ryšį su vaiku.
Labiausiai emocijų nevaldo vilniečiai
„Vyrai ir moterys nesiskiria savo EI. Tačiau nuodugnesnė analizė rodo, kad vyrai kur kas geriau nei moterys geba analizuoti savo emocijas ir jas valdyti. Tyrimas parodė, kad savo emocijų supratimui ir valdymui yra svarbi šeimos emocinių santykių kokybė: tie, kurie savo vaikystės emocinę aplinką įvertino kaip šiltą, pasižymėjo aukštesniais minėtais EI rodikliais nei tie, kurie teigė, jog šeimoje būta daugiau pykčių nei normalių santykių“, – pasakoja profesorė.
Vis dėlto tyrimo rezultatai nėra tokie vienprasmiški: atskleista, kad tie tiriamieji, kurie turėjo sudėtingą vaikystę, t. y. išaugo globos namuose, pasižymi puikiu savo emocijų valdymu, bet ne savo emocijų supratimu.
Dar viena kategorija tiriamųjų, geriau už kitus gebančių suprasti ir suvaldyti savo emocijas, yra tie, kuriems mokykloje labai gerai sekėsi tikslieji mokslai ir kurie studijavo tiksliuosius mokslus. „Amžius taip pat svarbus: vyresniame amžiuje gerėja savo emocijų supratimas ir valdymas. Geru savų emocijų valdymu pasižymi ir didelių miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio jaunuoliai, tačiau vilniečiai – priešingai – savo emocijas valdo silpniausiai. Pastarąjį faktą reikėtų patyrinėti nuodugniau“, – teigia R. Lekavičienė.
Padeda stiprus ryšys su motina
R. Lekavičienės teigimu, kaip ir savoms emocijoms suprasti ir valdyti, taip ir kitų emocijoms suprasti ir valdyti yra svarbi žmogaus turėta emocinė aplinka šeimoje. „Tačiau tyrimo metu išryškėjo tam tikri skirtumai. Šilti emociniai santykiai yra svarbūs būtent geriau kitų emocijoms valdyti, o ne suprasti. Be to, puikiam kitų emocijų valdymui yra svarbus stiprus ryšys su motina“, – pasakoja ji.
Atrasta skirtumų ir pagal mokymosi gebėjimus: geriausiu kitų emocijų supratimu ir valdymu pasižymėjo tie, kurie mokykloje buvo geri mokiniai ir kuriems labai gerai sekėsi mokytis kalbų.
Kitų emocijas geriausiai valdo tie, kurie pasirinko socialinių ar humanitarinių mokslų studijas ir kurių darbas susijęs su žmonėmis (pardavėjas, socialinis darbuotojas, mokytojas ir pan.), o supranta – studijuojantieji menus ir dirbantieji su dokumentais, skaičiais (buhalteris, valstybės tarnautojas ir pan.). Išsiaiškinta, kad geriausiai kitų emocijas valdo dirbantys jaunuoliai.
Emociškai brandaus Lietuvos jaunuolio portretas
Tyrimas mokslininkėms leido nupiešti aukštą EI turinčio jauno lietuvio portretą. „Aukšto EI jaunuolis yra lyderiaujanti, teigiamai save vertinanti asmenybė, tačiau nesureikšminanti savęs, jai nesvetima autoironija. Be to, šis jaunas žmogus yra ekstravertas, tarpusavio santykiams reguliuoti dažniausiai besirenkantis bendradarbiavimą arba rungtyniavimą. Pažymėtina ir tai, kad aukšto emocinio intelekto jaunuolis pasižymi pakankamu emociniu stabilumu, jam nebūdinga depresija, nerimastingumas. Savo psichologinę gerovę tokia asmenybė itin vertina“, – sakė profesorė.
KTU