Kaip numalšinti galvos skausmą – tai klausimas, kurį vaistininkai kasdien išgirsta bent kelis kartus. Jų teigimu, galvos skausmas yra antras pagal dažnumą žmones kankinantis susirgimas po peršalimo ligų. Vaistininkė pataria, ką daryti, kai skauda galvą, kad prasta savijauta neaptemdytų dienos.
„Ši problema dažniau kamuoja moteris nei vyrus, kartais ir vaikus. Skausmą sukeliančių priežasčių yra labai daug – nuo alkio iki auglių, nuo streso iki kraujagyslių spazmo, o neretai taip ir nepavyksta rasti jo priežasties. Prieš patardama, kokius vaistus vartoti galvos skausmui malšinti, visada žmogaus paklausiu apie skausmo trukmę, stiprumą, vietą, vartojamus vaistus, galimas skausmo priežastis ir kokie tyrimai atlikti ieškant priežasčių. Atsakymai į šiuos klausimus padeda parinkti vaistus arba surasti tinkamą sprendimą, kuris padėtų suretinti galvos skausmo pasikartojimą ar jo išvengti“, – komentuoja vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Kad galvos skausmo gydymas netaptų priklausomybe
Pagal kilmę galvos skausmai skirstomi į pirminius ir antrinius. Nemažos dalies pirminių galvos skausmų priežasčių taip ir nenustatoma. Jiems priskiriami įtampos sukelti galvos skausmai, migrena, taip pat galvos skausmas, kurį sukelia patys netikėčiausi veiksniai: alkis, vandens trūkumas, šaltis, nuovargis.
„Priežastį gali rasti pats žmogus atidžiai save stebėdamas ir fiksuodamas, kas kartojasi prieš atsirandant galvos skausmui, o tada belieka stengtis pašalinti skausmą sukeliantį faktorių. Deja, vaistai nuo galvos skausmo yra paprastesnė išeitis. Žinau atvejį, kai dėl ilgalaikio kasdienio nuskausminamųjų vartojimo išsivystė vadinamasis analgetikų sukeltas galvos skausmas. Tai tarsi priklausomybė nuo vaistų. Neišgėrus analgetikų nors vieną dieną, atsiranda nerimas, tachikardija, hipertenzija, blogumas, galvos skausmas ypač sustiprėja, o visi nusiskundimai praeina iš karto net nuo silpniausio analgetiko mažos dozės. Ilgalaikis analgetikų vartojimas neretai sukelia virškinimo sutrikimus: refliuksą, skrandžio skausmus, opaligę, prastą virškinimą“, – pažymi K. Šnirpūnienė.
Vaistininkės teigimu, antriniai galvos skausmai atsiranda sergant tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, sinusitui būdinga užsitęsusi sloga su stipriu nosies užgulimu, tirštomis žalsvomis išskyromis iš nosies ir galvos skausmu kaktos srityje. Padidėjęs akispūdis gali sukelti ne tik regos prastėjimą, bet ir galvos skausmą, plintantį iš akiduobės. Trišakio nervo uždegimui būdingas skausmas, plintantis į galvą iš vienos veido pusės. Galvos skausmą sukelia ir aukštas kraujospūdis.
„Ne kartą buvo atvejų, kai į vaistinę kreipėsi žmogus klausdamas, kas padeda nuo galvos skausmo ir ieškodamas analgetikų, o pasimatavęs kraujospūdį labai nustebo sužinojęs, kad kasdienis galvos skausmas buvo vienintelis jau pažengusios hipertenzijos simptomas. Tokiu atveju reikia koreguoti kraujospūdį. Galvos skausmas gali būti ir tam tikrų medžiagų šalutinis poveikis: nitratų, galvos kraujagysles plečiančių vaistų. Dėl galimo vaistų šalutinio poveikio galima pasikonsultuoti bet kurioje vaistinėje, o su gydytoju galima aptarti vaisto pakeitimą arba dozės koregavimą“, – sako ji.
Kaip numalšinti galvos skausmą ir vėl džiaugtis gyvenimu?
Pasak vaistininkės, galvos skausmui malšinti tinka greito poveikio, vandenyje tirpinami analgetikai: ibuprofenas, nimesulidas, deksketoprofenas. Puikus derinys – paracetamolis ir kodeinas arba tiesiog paracetamolis. Tačiau svarbu neperdozuoti ir perspėti vaistininką apie gretutines ligas, kitus reguliariai vartojamus vaistus. Jei galvą skauda kasdien, vertėtų ieškoti priežasčių ir jas šalinti. Ilgą laiką vartojami vaistai nuo galvos skausmo gali sukelti šalutinį poveikį.
„Prieš geriant vaistus, verta išbandyti kitus galvos skausmą malšinančius metodus: ramybė ir miegas, šalti kompresai ant galvos, raminamoji arbata, atpalaiduojantys kvėpavimo pratimai, galvos suveržimas rankšluosčiu ar skarele, smilkinių patepimas mentoliu, aromaterapija su rozmarinų, levandų eteriniais aliejais“, – pataria K. Šnirpūnienė.
Klausdami, kaip gydyti galvos skausmą natūraliais būdais, anot jos, pacientai pamiršta, kad taip pat svarbu gyvenimo būdas. Vaistininkė rekomenduoja subalansuoti dienos ir nakties režimą, išmokti susidoroti su stresu, vartoti pakankamai skysčių, reguliariai maitintis, vengti maisto, kuris galbūt provokuoja skausmą: raudonojo vyno, gazuotų gėrimų, citrusinių vaisių, šokolado.
„Į gydytoją visada rekomenduoju kreiptis, jei skausmas atsirado po neseniai patirtos galvos traumos, dėl užsitęsusio pasikartojančio rytinio galvos skausmo, esant papildomiems simptomams, tokiems kaip kalbos sutrikimas, galūnių nejautra, sąmonės trumpalaikiai sutrikimai, dėl galvos skausmo, susijusio su regėjimo sutrikimais“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Ji priduria, kad su gydytoju vertėtų pasikonsultuoti, jei galvą skauda vaikui, o problemos nepavyksta išspręsti sureguliavus darbo režimą ir nakties miegą. Kartais vaikams pasikartojančius galvos skausmus sukelia suprastėjęs regėjimas ir akių įtampa, ilgalaikis netaisyklingas sėdėjimas, sukeliantis stuburo iškrypimus, įtampa kakle.
Vaistai nuo galvos svaigimo ir skausmo – tie patys?
Pasak K. Šnirpūnienės, kartais galvos skausmas yra lydymas svaigimo, nors gali būti ir vien svaigimas, kai žmogus skundžiasi tarsi karuselėje ratu besisukančiu vaizdu, koordinacijos sutrikimais, ūmiais atvejais – pykinimu.
„Paprastai taip būna dėl galvos ar kaklo kraujagyslių spazmo, dėl kurio atsiranda trumpalaikė išemija. Jei toks galvos skausmas su svaigimu yra stiprus patį pirmą kartą, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei problema yra žinoma ir reguliariai pasikartojanti, pavyzdžiui, dėl senatvinio kraujagyslių susiaurėjimo ar užkalkėjimo, reiktų šalia nuskausminamųjų pavartoti ir kraujagysles plečiančių vaistų, taip pat tinka antihistamininiai vaistai nuo galvos svaigimo. Jei tokie vaistai jau vartojami, o simptomai išlieka, reikia tartis su šeimos gydytoju ar neurologu dėl vaistų keitimo, dozės koregavimo ar papildomų tyrimų“, – akcentuoja vaistininkė.