Dažnam pasitaiko, kad valantis dantis išspjaunama ne tik dantų pastos, bet ir kraujo. Nors daugelis numoja ranka ir dėl tokios „smulkmės“ nesikreipia į specialistus, odontologai perspėja, kad tai gali virsti labai klastinga liga.
Negydymas baigiasi dantų netekimu
Dantenų ligos – vienos labiausiai paplitusių burnos ligų. Skaičiuojama, kad 8 iš 10 vyresnių nei 35 m. amžiaus žmonių turi vienokių ar kitokių dantenų problemų. Dar daugiau vyresnio amžiaus žmonių kamuoja sunki dantenų ligų forma – periodontitas. Juo serga daugiau kaip 95 proc. Lietuvos 65-mečių ir garbesnio amžiaus senjorų.
„Jie gali sirgti dantenų uždegimu, gali pasireikšti dantenų sunykimas, o periodontitas gali baigtis ir dantų netekimu. Tai yra infekcija, nors ir neužsikrečiame šia liga lyg virusu“, – teigia Lietuvos periodontologų draugijos pirmininkė, gydytoja periodontologė Jūratė Žekonienė.
Specialistė priduria, kad dantenų ligos labai paplitusios visame pasaulyje: „Jas galima lyginti su tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas ar kvėpavimo sistemos ligos. Dantenų ligos yra šeštos pagal dažnumą.
Daugelis nežino, kad serga
Dantenų ligos klastingos, mat daugelis sergančiųjų nepastebi simptomų arba yra linkę perspėjimo ženklų nepaisyti. J. Žekonienė pastebi, kad nors lengvąją ligos formą – gingivitą – pagydyti nesunku, dažniausia pacientai kreipiasi pagalbos ligai peržengus į sunkiąją stadiją.
„Bėda yra tokia, kad šios ligos nėra skausmingos. Pacientas dažnai nepastebi, kad dantenos šiek tiek paraudusios ar patinusios. Jeigu valant dantis dantenos kraujuoja ar išspjaunama rožinių seilių, dažniausiai manoma, kad tai susiję su dantų šepetėliu – jis per šiurkštus ar per stipriai buvo valomi dantys. Tokiu atveju dantys valomi atsargiau, kad nekraujuotų, o į odontologą nesikreipiama. Jeigu pacientas rūko, kraujavimo gali išvis nepastebėti. Kai nėra stipraus signalo, pavyzdžiui, skausmo, žmogus neieško pagalbos ir nesupranta, kad tai yra problema“, – teigia specialistė.
Nesudėtingai pagydomas gingivitas ilgainiui virsta periodontitu, o metų metus ignoruojami negalavimai gerokai padidina gydymo išlaidas.
„Jeigu pacientas pradeda gydytis tik tada, kai liga jau pažengusi, jam neužteks vieno vizito pas odontologą, gali prireikti trijų ar keturių. Toks gydymas reikalauja specifinių žinių, o jo kaina gali išaugti daugiau nei dešimt kartų. Be to, periodontito sukelti pokyčiai išlieka visą gyvenimą“, – teigia J. Žekonienė.
Kaip atpažinti simptomus?
JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 70 procentų pacientų diagnozavus sunkios formos periodontitą teigia nežinoję, kad serga tokia liga. J. Žekonienė papildo, kad Lietuvoje atlikti tyrimai parodė tendenciją, jog dantenų ligos plačiai paplitusios tarp jaunimo: bemaž pusė 12-mečių turi susikaupusių akmenų ant dantų ar kenčia dėl dantenų uždegimo.
„Dantenų ligomis gali sirgti bet kurio amžiaus pacientai. Gingivitu dažniausiai serga jaunesni žmonės, periodontitu – suaugusieji. Tačiau sunkia periodontito forma gali sirgti ir 20-mečiai, todėl negalima raminti savęs, kad jeigu esi jaunas – išvengsi periodontito“, – paaiškina J. Žekonienė.
Dantenų ligų vystymuisi galima užkirsti kelią, o geriausias būdas – tinkama burnos higiena ir reguliarūs apsilankymai pas odontologą. O kada reikia kreiptis į specialistą dėl dantenų būklės? Tai daryti rekomenduojama:
- pastebėjus dantenų paraudimą ar patinimą;
- pastebėjus dantenų kraujavimą ar išspjaunant rusvas seiles valantis dantis;
- esant nemaloniam burnos kvapui;
- dantis pailgėjęs ar pakeitęs savo vietą;
- padidėjus tarpams tarp dantų;
- pajutus, kad dantys juda.
Svarbi ir burnos sveikatos profilaktika. Tai galima užtikrinti keliais nesudėtingais žingsniais:
- valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną bent po dvi minutes, naudojant rankinį ar elektrinį dantų šepetėlį;
- valyti tarpdančius tarpdančių šepetėliais ar dantų siūlu, jeigu tarpai tarp dantų yra per siauri tarpdančių šepetėliams;
- naudoti specialias dantų pastas ir (arba) burnos skalavimo skysčius, jei odontologas ar dantų higienistas tai rekomendavo.
Periodontitas turi įtakos kitoms ligoms
Specialistai sako, kad negydomos dantenų ligos gali turėti neigiamos įtakos kitoms ligoms, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms, lėtinėms inkstų ligoms, cukriniam diabetui ir kt.
„Tai nereiškia, kad turint periodontitą tikrai išsivystys ir cukrinis diabetas. Tačiau sergant šiomis abiem ligomis kontroliuoti cukrinį diabetą sunkiau, jo eiga ir gydymas taip pat pasunkėja. O štai gydant periodontitą palengvėja ir cukrinio diabeto kontrolė. Šios ligos iš tiesų susijusios“, – teigia gydytoja periodontologė J. Žekonienė.
Kovo mėnesį, kai minima Pasaulinė burnos sveikatos diena, ypač daug dėmesio skiriama burnos sveikatai. Odontologijos specialistai primena, kad sveiki dantys padeda išsaugoti ir bendrą žmogaus sveikatą bei gerą savijautą.