Close Menu
    Facebook Instagram
    Facebook Instagram
    Žurnalas Lietuvė
    • Pradinis
    • Naujienos
      • Emigrantai – Lietuvos dalis
      • Ne didmiesčių gyvenimas
      • Baltiškų papročių pritaikymas moderniame pasaulyje
      • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
      • Lietuvos jaunimas
      • Kultūra
      • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
      • Mokslas ir švietimas
      • Karjera
      • Aktualijos
    • Žmonės
    • Lietuviai svetur
    • Nuomonė
    • Laisvalaikis
      • Kūrybos podiumas
      • Kelionės
      • Kūrybos kampelis
      • Grožis ir mada
      • Kinas, muzika, TV
      • Renginiai, pramogos
      • Knygos
      • Sportas
      • Lietuvos kampeliai
      • Patarimai
    • Namai
      • Šeima ir sveikata
      • Laikas Sau
      • Mūsų augintiniai
      • Augalų pasaulis
      • Receptai
      • Interjeras
    Žurnalas
    Žurnalas Lietuvė
    Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Ką gali sukelti omega-3 rūgšties trūkumas?
    Šeima ir sveikata

    Ką gali sukelti omega-3 rūgšties trūkumas?

    ATNAUJINTA:26 lapkričio, 2019Komentarų: 03 Min Skaityti
    Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
    Dalintis
    Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

    Japonai yra vieni iš ilgiausiai gyvenančių ir mažiausiai širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pasaulio gyventojų. Nustatyta, kad pagrindinę jų valgiaraščio dalį sudaro žuvis ir jūrų gėrybės. Jūrų produktuose yra gausu vertingų omega-3 riebalų rūgščių, kurių sudėtyje esančios EPR ir DHR rūgštys yra itin svarbios žmogaus organizmui.

    • Pixabay.com nuotr.

    Remiantis mokslininkų rekomendacijomis, omega-3 ALR riebalų rūgštys padeda kontroliuoti kraujo riebalų kiekį ir, vartojant tinkamais kiekiais, gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat omega-3 organizme skatina junginių, reguliuojančių kraujo krešumą ir kraujospūdį, gamybą, palaiko imunitetą. Šios rūgšties stoka organizme siejama su odos, gleivinių sausėjimu, dermatito, egzemos, tulžies pūslės akmenligės, venų varikozės vystymusi. Taip pat organizmas gali sunkiau susidoroti su stresu, dažniau kamuoja slogi nuotaika, gali sulėtėti protinė veikla, atmintis.

    Ar suvartojame pakankamai omega-3?

    Nors eiliniam žmogui nėra lengva kūno siunčiamus signalus susieti su naudingųjų medžiagų trūkumu, tačiau minėti požymiai rodo, kad galbūt jums trūksta omega-3 rūgšties. Jei nevartojate maisto papildų su omega-3, paprasčiausias būdas įvertinti, ar suvartojate pakankamą kiekį omega-3, yra apskaičiuoti, kokį kiekį maisto (pvz., riebios žuvies), kuriame yra omega-3, suvalgote per savaitę.

    Siekdami konkrečiai ištirti omega-3 kiekį žmogaus organizme, JAV mokslininkai dar 2004 metais sukūrė omega-3 indekso tyrimą, kuris, paėmus kraujo mėginį, parodo omega-3 rūgščių EPR ir DHR kiekį raudonųjų kraujo ląstelių membranose. Taip pat, remiantis studijomis, indeksas padeda efektyviau nei cholesterolio tyrimas nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Omega-3 indekso vertės nurodomos procentais: 8 ar daugiau proc. indeksas yra laikytinas idealiu. Daugumos tirtų skirtingų šalių gyventojų omega-3 indeksas yra mažesnis nei 6 proc. Buvimas aukštos rizikos indekso grupėje (mažiau nei 4 proc.) reiškia didesnę susirgimų riziką. Šie tyrimai kol kas Lietuvos poliklinikose ar ligoninėse neatliekami, bet omega-3 indeksą galima išmatuoti savarankiškai, pasitelkiant užsienio mokslininkų sukurtus testų rinkinius.

    Kaip padidinti omega-3 kiekį organizme?

    Pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – riebiosios jūrinės žuvis. Japonai žuvį valgo vidutiniškai net 5 kartus per savaitę. Tai įrodo, kad kasdien valgant daug riebios žuvies ir kitų jūrų gėrybių įmanoma gauti pakankamą kiekį omega-3. Pasaulio širdies asociacijos rekomenduoja riebią žuvį vartoti bent du kartus per savaitę. Jei tokios galimybės nėra, rekomenduojama papildomai vartoti omega-3 riebalų rūgštis kaip maisto papildus.

    Itin svarbu rinktis papildus su didesniu omega-3 EPR ir DHR rūgščių kiekiu – apie 1000–1500 mg EPR ir DHR per parą yra pakankamas kiekis. Rinkdamiesi produktą atkreipkite dėmesį į EPR ir DHR kiekį dienos dozėje – ar tai 5–10 ml (tipiškas menkių kepenų aliejus), ar kapsulėse (2–5 kapsulės). Perskaitykite etiketę, kad pamatytumėte, koks kapsulių ar aliejaus kiekis, anot gamintojo, yra „dozė“. Nenustebkite, kuo didesnis EPR ir DHR kiekis porcijoje, tuo brangesnis produktas.

    Kokybiški žuvų taukai taip pat yra vitamino D3, sustiprinančio kaulus ir imuninę sistemą, šaltinis. Užtikrinti reikalingą vitamino D kiekį yra itin svarbu, ypač tamsiuoju metų laikotarpiu.

    Omega-3 indeksas pagal valstybę
    FacebookTweetPin
    Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
    Ankstesnis straipsnisJaponų profesorius Rio Kodžima: „Lietuvius aš labai branginu ir myliu“
    Kitas straipsnis Vilnius vėl sieks tapti gražiausios Europos Kalėdų eglės rezidencija

    Susiję straipsniai

    LSMU mokslininkai tyrė ryšius tarp miego kokybės ir nuovargio: kas paaiškėjo?

    7 gruodžio, 2023

    COVID-19 ir medus: bičių produktai kovoje su virusine infekcija ir jos padariniais

    5 gruodžio, 2023

    Psichologės: „Darbuotojų emocinė sveikata nėra tik jų pačių rūpestis“

    1 gruodžio, 2023

    Palikite komentarą Cancel Reply

    Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

    El. paštas

    info@lietuve.lt

    © 2023 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
    • Apie mus
    • Reklama
    • Kontaktai

    Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.