Anemija, alerginis rinitas, astma, epilepsija, cukrinis diabetas, akių ligos ir dar daugybė kitų lėtinių ligų vis dažniau užklumpa mūsų vaikus. Tačiau dar gerokai anksčiau, prieš išgirstant tokią diagnozę, galima įvykius pasukti kita linkme. Ir tai neužims daug laiko, nekainuos begalės pinigų. Tereikia atsakingiau įvertinti privalomųjų vaikų sveikatos patikrų svarbą, periodiškumą ir tyrimų įvairovę. Nors šiandien medikai dažniausiai apsiriboja sveikatos ministro įsakyme pateiktomis instrukcijomis, tėvai gali patys pageidauti išsamesnių kasmetinių vaiko sveikatos patikrų. Raginu taip ir padaryti. Ypač prieš naujuosius mokslo metus.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, svarstydamas Vaikų sveikatos metų sveikatos stiprinimo priemonių planą, atkreipė dėmesį į kasmet vis blogėjančius vaikų sveikatos rodiklius. Vaikams itin dažnai diagnozuojamos kvėpavimo sistemos ligos. Vien per pastarąjį dešimtmetį vaikų sergamumas astma Lietuvoje išaugo dvigubai, o regėjimo ligos – daugiau nei dvigubai (ypač vyresnio amžiaus vaikų grupėse), cukriniu diabetu – 70 proc., klausos defektų taip pat padaugėjo 70 proc. Kone dvigubai padaugėjo ir netaisyklingos laikysenos atvejų. Nerimą kelia tai, kad daugėja sergančiųjų kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligomis, gąsdina mažamečiams vis dažniau diagnozuojamas didelis kraujo spaudimas, būdingas brandaus amžiaus žmonėms. Taip pat vaikai dažniau negu suaugusieji patiria pečių lanko ir rankos, klubų ir kojų, galvos sužalojimų, nudegimų, apsinuodijimų. Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje, 2010–2012 m. duomenimis, daugiau nei pusė vaikų turėjo ėduonies pažeistų dantų. Lietuvos vaikų sergamumas tuberkulioze išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje, didėja atvira tuberkulioze susirgusių vaikų skaičius, daugėja vaistams atsparios vaikų tuberkuliozės atvejų. Nuo 2010 metų daugėja vaikų, kuriems pirmą kartą diagnozuotas neįgalumo lygis (2010 m. – 1974 vaikai, 2011 m. – 2040 vaikų, 2012 m. – 2107 vaikai).
Beje, besirūpinant kūno sveikata, reikėtų nepamiršti ir sielos sveikatos. Vis dar per mažai dėmesio skiriama vaikų psichikos sveikatai ir dar mažiau dirbama šioje srityje. Vaikų psichikos ir elgesio sutrikimai – didžiulė problema, turinti kelti nerimą visai valstybei. Kaip rodo apklausa, vienas iš dešimties Lietuvos vaikų ir paauglių bent kartą per mėnesį susimąsto apie savižudybę, o per metus nusižudo vidutiniškai viena moksleivių klasė. Tai kiek dar lauksime??? Pagal Europos tyrimus, vaikai Lietuvoje yra nelaimingiausi visoje Europos Sąjungoje, vadinasi, emocinės ir psichikos sveikatos problemos jau gerokai įsisenėjusios tarp jaunimo. Šiandienos visuomenėje įtampa sukelia itin liūdnų padarinių – ji lemia tiek psichikos, tiek autoimuninių, tiek endokrininių ligų atvejų daugėjimą. Gausėja vaikų ir jaunuolių nusiskundimų dėl miego sutrikimų, dėl kurių vystosi širdies ir kraujagyslių sistemos, psichinės ligos ir nutukimas. Daugėja ūmių vaikų psichozių, epilepsijos priepuolių, galvos skausmų. Ši problematika tokia didelė, kad net reikalauja atskiro vaikų psichinei būsenai skirto straipsnio, bet kol kas apsistosime prie fizinės sveikatos.
Akivaizdu, kad vaikų sveikatai reikia skirti ypatingą dėmesį, nes tai ateityje atsilieps visai visuomenei. Tad nuo mūsų sprendimo priklauso, kokia auganti jaunoji karta įsilies į darbo rinką. Kuo daugiau sveikatos problemų turės darbingo amžiaus asmenys, tuo sudėtingiau bus išlaikyti sėkmingą ekonomikos augimą. Logiška, jog pirmasis žingsnis būtų išsamūs ir reguliarūs sveikatos profilaktiniai patikrinimai.
O kokia gi vaikų sveikatos patikrų situacija šiandien? Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. V-586 numatyti pagal vaiko amžių privalomieji patikrinimai, būtini tyrimai ir šių tyrimų periodiškumas. Štai 8–11 gyvenimo metais nurodoma kartą per metus pamatuoti ūgį, svorį, arterinį kraujo spaudimą, įvertinti atramos judamąjį aparatą, regėjimą, psichikos būklę, aptarti mitybos ir higienos įgūdžius. Ir tai viskas?! 12–14 metų amžiaus vaikams papildomai numatoma atlikti kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, ištirti gliukozės kiekį kraujyje. Taigi, jeigu vaikas niekuo pernelyg nesiskundžia, per ketverius jo gyvenimo metus jam bus paskirtas tik vienas kraujo ir šlapimo tyrimas?!
Kaip žinoma, patikrinimų konvejeris, ypač prieš rugsėjo pirmąją, tik formalus ir paviršutiniškas. Visi skuba: ir gydytojai, ir tėveliai, o nukenčia ateityje vaikai. Deja, mūsų visuomenėje dar gajus požiūris – kol nieko neskauda, būtinybės tikrintis nėra. Tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo pranešimų, kai vaikams kai kurios ligos diagnozuojamos per vėlai dėl to, kad laiku nebuvo atlikti ultragarsiniai tyrimai (pavyzdžiui, vidaus organų echoskopija), nebuvo skirtos būtinos specialistų konsultacijos ir reikalingi diagnostiniai tyrimai ar išsamūs kraujo tyrimai.
Mano nuomone, siekiant išsiaiškinti vaikų sveikatos ankstyvųjų stadijų sutrikimus, reikėtų peržiūrėti vaikų sveikatos tikrinimo tvarką – nustatyti kraujo tyrimų periodiškumą, ypač 8–11 ir 12–17 metų amžiaus grupėse. Taip pat vertėtų apsvarstyti galimybę praplėsti privalomuosius tyrimus, įtraukiant ir kai kuriuos biocheminius kraujo tyrimus, vitaminų ir mineralų tyrimus. Pasaulio praktika rodo – tokia prevencinė veikla atsiperka su kaupu ir visuomenės sveikatai, ir valstybės biudžetui.
Todėl, matydama akivaizdžią tiesą, kad didesnis dėmesys vaikų sveikatos tikrinimams yra būtinybė, dar balandžio mėnesį kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministeriją, siūlydama kartu su vaikų ligų specialistų draugijomis apsvarstyti galimybes į Vaikų sveikatos tikrinimo tvarką įtraukti ir ultragarsinius tyrimus kai kurioms vaikų amžiaus grupėms ir iš esmės sistemiškai peržiūrėti visą vaikų sveikatos patikrinimo tvarką. Esu tvirtai įsitikinusi, kad pokyčiai yra neatidėliotini, nes tokie vaikų sveikatos rodikliai daro gėdą mūsų valstybei.
Atsakymą gavau šiomis dienomis – po gerų trijų mėnesių. Ministerijos rašte teigiama, kad specialistai analizuoja vaikų profilaktinio sveikatos tikrinimo problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Deja, galutinį verdiktą esą bus galima priimti po nuodugnaus tyrimo, tad atsakymo mums dar teks palaukti. Ką gi, palauksime, nes neturime kito pasirinkimo, išskyrus viešą visuomenės paraginimą. O jūs turite ir galite reikalauti, kad visos abejonės būtų išsklaidytos, – užregistruokite savo atžalas į profilaktinę patikrą pas šeimos gydytoją jau šiandien, nelaukdami rugsėjo pirmosios. ATSAKINGAI IR SU VISA MEILE SAVO VAIKAMS.
Dangutė Mikutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė