Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Ar verslo idėja būtinai turi būti visiškai originali? Koks verslas suklestėtų Lietuvoje, bet būtų pasmerktas Amerikoje? Kiek laiko prabėga nuo idėjos iki verslo pradžios? Kaip prie jaunųjų verslininkų skatinimo gali prisidėti universitetai? Į visus šiuos klausimus per Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) renginio „Karjeros dienos“ metu surengtą diskusiją atsakė vienas žymiausių šiandienos verslininkų ir investuotojų Ilja Laursas.
Verslininkas tikino, kad Lietuva yra ne ką mažiau tinkama šalis pradėti verslui nei JAV, kuri garsėja puikiai išplėtota pradedančiųjų verslininkų kultūra. Tiesa, turime tiksliai žinoti, kas esame, ir tinkamai išnaudoti savo pranašumus. I. Laursas pradedantiesiems verslininkams patarė ieškoti nišų, kuriose būtent Lietuvos verslininkai gali būti stiprūs.
„Atkreipkite dėmesį į tai, jog mūsų šalyje itin stipri infrastruktūra – pirmaujame optinio interneto srityje, turime pranašumų garso industrijos, internetinės bankininkystės srityje. Verta prisiminti, jog JAV vis dar populiariausias atsiskaitymo būdas yra popieriniai čekiai, net „Google“ dar visai neseniai juos naudojo. Šioje srityje jie mums neprilygsta, todėl ir panašus verslas gali suklestėti Lietuvoje, bet nebūtų sėkmingas JAV“, – sakė žinomas investuotojas.
Taip pat reikėtų nepamiršti apeiti savo silpnybių arba stengtis jas paversti pranašumais. Pasak I. Laurso, lietuviai vis dar yra silpni pardavimo ir rinkodaros srityje. Iš prigimties esame kuklūs, todėl net negalime lygintis su viską agresyviai parduodančiais amerikiečiais. Tačiau tai, verslininko nuomone, visiškai suprantama: juk prieš nepriklausomybę ši sritis Lietuvoje neegzistavo, o vos per 25 metus visko išmokti negali, tam reikia daugiau laiko.
Apsvarstėte visus pranašumus ir trūkumus? Ką daryti toliau? Pasak I. Laurso, bene svarbiausias verslo kūrimo etapas – idėja. Ją būtina labai gerai apgalvoti ir tam skirti tikrai nemažai laiko. „Prireiks maždaug poros mėnesių apgalvoti, ką darysite, ir pakaks vos vienos dienos, kad suprastumėte kaip“, – šypsojosi žymus investuotojas.
Verslininkas pataria atsikratyti stereotipinio mąstymo, jog verslo idėja turi būti visiškai unikali arba, atvirkščiai – tokia, kuri jau buvo sėkmingai įgyvendinta. I. Laursas tikino kasdien sulaukiantis įvairių verslo idėjų pasiūlymų. Dabar ypač populiaru – naujosios kartos „Facebook“. Tačiau I. Laursas įsitikinęs – tokios ambicingos idėjos sėkmės tikimybė yra tūkstantį kartų mažesnė nei paprastesnio ir gerai apgalvoto dalyko.
Taigi, jeigu jau gerai apgalvojote idėją, pasidomėjote šios srities veikla ir pasiekimais, galimais konkurentais, tada jau galite pereiti prie kito etapo. Pirmiausia reikėtų sukurti lakonišką ir aiškią prezentaciją ir suplanuoti pokalbius su galimais investuotojais. Tiesa, pagalvokite, ką galėtumėte daryti patys, ką galėtų jūsų draugai ir artimieji, – taip sutaupysite. Planuodami susitikimus su investuotojais nusiteikite, jog jų greičiausiai prireiks ne mažiau nei 30. Tačiau tinkamai išnaudokite gautus neigiamus atsakymus – juk jie visi bus argumentuoti, todėl turėsite galimybę atkreipti dėmesį į pastabas ir ištaisyti klaidas.
I. Laursas pabrėžė, jog ir universitetai gali tapti verslo lopšiais. Kaip pavyzdį jis pateikė Stanfordo universitetą (JAV), kurio studentai per 30 metų įregistravo apie 50 tūkst. įmonių, sukūrė 5,4 mln. darbo vietų. 11 tūkst. studentų per metus pritraukia apie 2,4 mlrd. dolerių investicijų.
Pasak I. Laurso, universitetai yra labai palanki vieta verslo kūrimo pradžiai, nes būtent čia yra pati didžiausia skirtingų sričių žinių koncentracija. Net ir pats geriausias verslininkas apie tą sritį nežino tiek daug, kiek tuo metu žino tos srities studentai. Būtent todėl, verslininko teigimu, Lietuvos studentams verta pasinaudoti universitetuose esančių verslo centrų pagalba. VGTU veikia Verslo vadybos fakulteto Verslumo centras, kuris ne tik skatina verslumą, bet ir teikia iniciatyviems studentams įvairiapusę pagalbą. VGTU taip pat yra Žinių ir technologijų perdavimo centras, užtikrinantis reikalingą paramą inovatyvioms verslo idėjoms įgyvendinti.
Pasak žymaus verslininko, universitetams taip pat būtų naudinga turėti ne tik patarimų ir pagalbą teikiančius verslo centrus, bet ir universitetinius verslo fondus, kurie investuotų į studentų verslo projektus. Tai, pasak I. Laurso, atneštų naudą ne tik verslauti sumaniusiems studentams, bet ir patiems universitetams, nes jie sulauktų didelės finansinės grąžos.
VGTU
