Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai, atlikę perkamiausių Lietuvoje glaistytų varškės sūrelių tyrimus, pripažino, kad gamintojai laikosi visų reikalavimų ir pirkėjų neapgaudinėja. Visi tirti glaistyti varškės sūreliai atitiko jiems keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, jų sudėtyje nebuvo rasta daugiau, nei leidžiama, konservantų, augalinių riebalų ar neleistinų maisto priedų.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sūrelį
„Buvo tiriami skirtingų gamintojų penkių pavadinimų glaistyti varškės sūreliai, stengiantis išaiškinti, ar informacija ženklinimo etiketėse atitinka tikrovę, taip pat ar šie gaminiai yra kokybiški. Pažeidimų nebuvo rasta, tad žmonės gali būti tikri, kad vartoja saugius šiuos produktus“, – sako VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.
Vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad glaistyti varškės sūreliai – desertas, tad piktnaudžiauti jais nereikėtų. Renkantis sūrelį, reikėtų atidžiai perskaityti etiketę. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar užrašyta „varškės sūrelis“, ar „desertas“, ar „gaminys“. Mat tai skirtingos kokybės produktai.
„Į varškės desertų ar gaminių sudėtį įeina pieno produktų pakaitalai – augalinis aliejus, sojos baltymai ir kt. Be to, šiems gaminiams nėra nustatyti griežti žaliavų naudojimo apribojimai. Jie yra pigesni nei glaistyti varškės sūreliai, tačiau ir itin aukštos kokybės nereikėtų tikėtis“, – pabrėžia A. Greičiuvienė.
Varškės sūreliai gaminami tik iš slėgtos, pertrintos ar kitaip smulkintos varškės, sumaišytos su pieno gaminiais ar jų sudedamosiomis dalimis. Pasak specialistės, varškės sūrelių masėje neleidžiama pakeisti pieno riebalų augaliniais riebalais, tačiau augalinius riebalus galima naudoti (ir tai dažnai daroma) glaistams, kuriais padengiami sūreliai, gaminti.
Sūrelių skonį ir konsistenciją lemia skirtingas varškės gamybos būdas, pieno, iš kurio gaminama varškė, rūšis, maisto priedų kiekis.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose glaistytų varškės sūrelių gamybą, numatoma, kad šiuose produktuose gali būti vaisių, uogų, daržovių, grūdų produktų, aguonų, šokolado, kavos, kakavos, riešutų, medaus, sacharidų, prieskonių, vitaminų, mineralinių medžiagų, natūralių ir natūralioms identiškų kvapiųjų medžiagų, želatinos, krakmolo, kai kurių maisto priedų.
Pagrindinės varškės sūreliuose esančios medžiagos
Gaminant glaistytus varškės sūrelius, be varškės, beveik visada dedama modifikuoto krakmolo (E1422). Tai krakmolas, kurio pakeistos technologinės savybės nekeičiant jo, kaip produkto, esmės. Krakmolas modifikuojamas tam, kad išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims. Svarbu, kad su genetiškai modifikuotu produktu jis neturi nieko bendra.
Dar viena itin dažna sudėtinė varškės sūrelių dalis – lecitinas. Tai į riebalus panaši medžiaga, kurios randama kiekvieno organizmo ląstelėse. Papildomai lecitino rekomenduojama vartoti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems antsvorio, kurių padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Maisto pramonėje lecitinas dažniausiai naudojamas kaip emulsiklis ir medžiaga, stabdanti oksidacijos procesus.
Saldžiųjų ceratonijų derva (E410) taip pat dažnai dedama į varškės sūrelius. Ji yra natūralus polisacharidas, išskiriamas iš saldžiavaisio pupmedžio ir naudojamas kaip tirštiklis, stabilizatorius ir emulsiklis.
Kitas itin dažnai varškės sūreliuose naudojamas natūralus polisacharidas – ksantano derva (E415). Ji išskiriama iš cukraus ir melasos, naudojama kaip tirštiklis, stabilizatorius ir emulsiklis. Jos kiekiai neribojami, nes tai natūrali medžiaga, neturinti pašalinio poveikio.
Beveik visi gamintojai į varškės sūrelius deda ir citrinų rūgšties (E330). Šios medžiagos yra kiekvieno gyvo organizmo sudėtyje. Tai tarsi visų kūno ląstelių medžiagų apykaitos raktas, ji padidina daugelio antioksidatorių aktyvumą.
Neretai glaistytuose varškės sūreliuose būna hidrintų riebalų – chemiškai pakitusių augalinių riebalų, susidariusių jų kietinimo metu. Hidrinimas – tai cheminė reakcija, kurios metu prie anglies atomų grandinės prisijungia vandenilio atomai. Tokios cheminės reakcijos natūraliai gamtoje beveik nevyksta.
VMVT inf.