Vasario 10 d. Rėkyvoje (Poilsio g.) Šiaulių kultūros centras organizuoja Užgavėnes prie Rėkyvos ežero. Tradicinėje žiemos išvarymo ir pavasario pasitikimo šventėje netrūks linksmybių, šurmulio ir pramogų. 12 val. prasidėjęs prekymetis trauks lankytojų akį, o nuo 14 val. triukšmingai švęsti kvies organizuojami skaniausio blynų recepto ir „Baisiai gražios Morės“ rinkimai ir paradas, muzikos grupės „Baltasis kiras“, kaimo kapelos „Šeduvos bernai“, liaudiškos muzikos ir folkloro ansamblių pasirodymai. Organizatoriai kviečia dūkti ir šėlti drauge.
Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė, organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Užgavėnės – puikiai žinoma ir laukiama virsmo šventė. Šūkavimais, baladojimais, patriukšmavimais siekiama ne tik sujudinti žemę iš žiemos miego ir sąstingio, bet ir pažadinti žmogų, įkvėpti vilties pradėti naują, geresnį gyvenimą. Tai iliustruoja ir ypatingi Užgavėnių apdangalai, kaukės, iš kurių žmogus turi išlįsti ir išsilaisvinti.
Triukšmingai ir smagiai atšvęsti Užgavėnių, pasiruošti naujai pradžiai šiauliečiai ir miesto svečiai kviečiami prie Rėkyvos ežero, kur netrūks linksmybių, o besisukiojantys persirengėliai kurs tikrą šventę. „Persirengėliai ne šiaip sau slampinėja, dažnai jie turi ypač svarbių tikslų. Pavyzdžiui, Gervė simbolizuoja meilės deivę. Ji lanko netekėjusias merginas, jas pažnaibo, kad tik greičiau antrąją pusę susirastų. Nepamiršti, žinoma, lieka ir senberniai, kurie erzinami įvairiausiais būdais“, – apie persirengėlių išdaigas pasakoja Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė. Įsileisti ir pavaišinti persirengėlius – garbės reikalas.
Šventės metu vyks „Baisiai gražios Morės“ ir skaniausio blynų recepto rinkimai. Pasak pašnekovės, per Užgavėnes žmonės valgydavo nuo 7 iki 12 kartų. Šventėje, laikantis tradicijų, paskanauti bus galima pačių įvairiausių blynų. Vis dėlto tradiciniu Užgavėnių patiekalu yra laikomas šiupinys, kuriuo šiauliečius vaišins viešbutis-restoranas „Žvejų užeiga“.
Tradicinis Morių paradas pademonstruos šiauliečių kūrybingumą ir originalumą. Morė – svarbus Užgavėnių simbolis. Lietuvoje ji vadinama skirtingai: Kotre, Raseinių Magde, Balsių Kotre, Pamėkle, Motinėle. Rečiau per Užgavėnes būdavo pagaminama ne moteriškos, o vyriškos lyties būtybė ir vadinta Čiučela, Diedeliu, Ragučiu.
Seniau tikėta, kad per Užgavėnes negalima sunkiai dirbti, mat visus kitus metus niekaip senųjų darbų neužbaigsi, o sočiai prisivalgius – būtinai išeiti į lauką, važinėtis rogėmis, linksmintis. „Tad pramogauti šventės dalyvius kvies grupė „Baltasis kiras“, kaimo kapela „Šeduvos bernai“, taip pat liaudiškos muzikos ir folkloro ansambliai: Radviliškio kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Šelmiai“ ir „Šelmiukai“, šiauliečių ansambliai „Vieversėlis“, „Gasužis“, „Salduvė“, „Rėda“, „Sidabrinė gija“, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis ir Šiaulių profesinio rengimo centro vienadienė Užgavėnių kapela „Morės išlydėtuvės“, – linksmintojus vardija Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė.
Teatralizuotą pasirodymą surengti žada Lašininis ir Kanapinis, kurie, kaip ir kasmet, bandys įveikti vienas kitą, o šventės pabaigoje vyks Morės deginimo ceremonija. „Morės deginimas – simbolinis aktas, reiškiantis to, kas sena, nereikalinga, sunaikinimą ir to, kas nauja ir geriau, gimimą“, – dėsto A. Brijūnienė.
Organizatorių nuotr.