Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Ką reikia žinoti apie antrąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą
Aktualijos

Ką reikia žinoti apie antrąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Pirmasis pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapas baigėsi, tačiau ne visiems tai atnešė palengvėjimą ir malonų nerimą dėl rugsėjį laukiančių permainų. Daugeliui aktualus antrasis etapas. „Net tie, kurie gavo pasiūlymą į valstybės finansuojamą studijų vietą, turėtų žinoti, kokių galimybių ir pasirinkimo variantų dar esama“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Jis pabrėžia 5 dalykus, į kuriuos abiturientai turėtų atkreipti dėmesį.

Per pirmąjį etapą gautas pakvietimas studijuoti – tik pradžia

Net tie, kurie iš aukštosios mokyklos ar kolegijos gavo pasiūlymą studijuoti ir nuvyko pasirašyti sutarties, vėliau gali dalyvauti antrame stojimų etape. „Neretai nutinka taip, kad laukdamas rezultatų abiturientas pakeičia nuomonę arba gavęs pakvietimą supranta, jog gali/negali mokėti už mokslą norimoje studijų programoje. Bet kokiu atveju jis turi galimybę dalyvauti antrajame etape“, – sako R. Kliukas. Tačiau jis akcentuoja, kad jei abiturientas jau pasirašė sutartį su aukštąja mokykla dėl valstybės finansuojamos vietos, per antrąjį etapą gali dalyvauti konkurse tik į valstybės nefinansuojamas vietas. Jei stojantysis nebuvo pakviestas studijuoti, buvo pakviestas, bet sutarties nepasirašė arba pasirašė dėl valstybės nefinansuojamos vietos – per antrąjį etapą jam atviros tiek valstybės finansuojamos, tiek nefinansuojamos vietos.

Svarbu įvertinti savo galimybes

VGTU studijų prorektorius pataria prieš dalyvaujant antrojo etapo konkurse įvertinti savo galimybes. „Visi abiturientai LAMA BPO informacinėje sistemoje mato savo konkursinius balus į kiekvieną pasirinktą studijų programą. Kai kurios aukštosios mokyklos savo interneto svetainėse skelbia pakviestųjų studijuoti į valstybės finansuojamą vietą mažiausius konkursinius balus. Tai gali padėti geriau suvokti savo galimybes“, –pabrėžia R. Kliukas. Pasak jo, tai turėtų padėti apsispręsti, kokius pakeitimus daryti prieš dalyvavimą antrojo etapo konkurse. Jis taip pat rekomenduoja sužinojus minimalius konkursinius balus panagrinėti savo pageidavimų sąrašą ir savarankiškai pasitikrinti, ar nebuvo apsirikta ir gautas pakvietimas į reikiamą studijų programą.

Stojimo paraiškas galima koreguoti, tačiau ribotai

R. Kliukas primena, kad dalyvaujant antrojo etapo konkurse prašymų papildyti naujais pageidavimais negalima, leidžiama tik keisti esamų pageidavimų prioritetinę eilę. Negalima pakoreguoti ir studijų formos bei finansavimo pobūdžio. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad antrasis etapas nežada, jog patekti į norimą vietą bus lengviau. „Kelerių metų patirtis parodė, kad antrajame etape stojimo į atskiras studijų programas balai gali būti ir mažesni, ir didesni nei per pirmąjį etapą. Be to, būtina nepamiršti, jog per antrąjį etapą valstybės finansuojamų vietų gerokai sumažės“, – pabrėžė studijų prorektorius.

Norintieji dalyvauti antrajame etape neturėtų snausti

VGTU atstovas atkreipia dėmesį, kad abiturientai, norintys dalyvauti antrojo etapo konkurse, turėtų nedelsti: „Net tie, kurie neketina keisti savo pasirinktų studijų vietų tvarkos, privalo prisijungti prie LAMA BPO informacinės sistemos, iš naujo pildyti prašymą ir registruoti pasirinktas studijų vietas. Į tai būtina atkreipti dėmesį, nes iš naujo neužpildžius prašymo antrojo etapo konkurse nebus galima dalyvauti.“

Po antrojo etapo – papildomas priėmimas

Ne visiems pasiseka patekti į norimą studijų programą pagrindinio priėmimo metu. Tačiau jiems atsiranda galimybių įstoti per papildomą priėmimą, kuris šiais metais vyks rugpjūčio 7–10 dienomis. Papildomo priėmimo metu prašymai iš naujo registruojami LAMA BPO informacinėje sistemoje, juos gali teikti tie, kurie neturi sudarytų sutarčių dėl valstybės finansuojamų vietų, tikslinių vietų ir studijų stipendijų. „Šiame etape gali dalyvauti ne tik negavusieji norimos vietos pagrindinio priėmimo metu, bet ir tie, kurie jame visai nedalyvavo, nepildė prašymų ar užpildę pamiršo suvesti brandos atestatų duomenis“, – priminė R. Kliukas.

Nors tokiu įtemptu ir svarbiu laikotarpiu abiturientams sunku išlikti ramiems, tačiau VGTU studijų prorektorius ragina nepasiduoti panikai ir stengtis sprendimus priimti galvojant apie ateitį: „Kiekvienam abiturientui, kaip savo paties vaikui, palinkėčiau priimti racionalius sprendimus ir renkantis studijas galvoti ne tik apie savo pomėgius, bet ir apie tai, kokių specialistų reikia mūsų šaliai. Tai garantuos užtikrintą ateitį.“

VGTU nuotr.

 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisSunkiai valdoma užkrečiamoji liga, kuri plinta nepastebimai
Kitas straipsnis Kulinaras Liutauras Čeprackas: „Tegul moterys paneigia faktą, kad vyrai yra geresni kulinarai“

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.