Dažnai kavinėse maistą renkamės pagal skaniausiai atrodančių patiekalų paveikslėlius ar gerai skambančius pavadinimus. Tačiau ką slepia įmantriai surašyti valgiaraščiai? Juos narplioti šį antradienį pasiryžusi LRT televizijos laidos „Specialus tyrimas“ komanda. Ar tikrai žinome, kokį maistą valgome? Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kavinėms ir restoranams siūlo visą tiesą atskleisti valgiaraščiuose.
„Valgiaraščiuose būtų galima pažymėti, kuris patiekalas šviežias, o kuris tik atšildytas. Reikėtų tiksliai parašyti, kurie ingredientai laikyti šaldymo kameroje. Tada būtų aišku, ar, pavyzdžiui, „Cezario“ salotose naudota vištiena pagaminta šviežiai ar jau seniai laikyta šaldiklyje. Kavinių ir restoranų verslas nelabai nori priimti mūsų iniciatyvą ir pažymėti šaldytus maisto produktus, tačiau jeigu kavinėje nėra išskirta šviežių patiekalų, galime suprasti, kad viskas pagaminta iš užšaldytų pusgaminių“, – pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
Ką slepia valgiaraščiai?
Kai kuriems restoranų ir kavinių savininkams toks reikalavimas skamba absurdiškai. Jie įsitikinę, kad valgiaraščiai – tai ne telefonų knyga ir turėtų būti sveiko proto ribos. Baiminamasi, kad, surašius visus šaldytus maisto produktus, klientai gali nerasti nė vieno visiškai šviežio patiekalo.
„Pirmiausia reikia apsibrėžti, kas yra šaldytas patiekalas. Restoranuose tikrai nebūna, kad visas patiekalas užšaldomas, o paskui atšildomas. Jeigu žiūrėtume į sudėtį, tada iš esmės nelieka nešaldytų patiekalų. Juk gali būti ir šaldyta krevetė, šaldytas žirnelis, žuvies gabaliukas ar vištienos krūtinėlė. Tada atsiranda daug neaiškumų. Tarkime, ar salotos, kuriose yra šaldytų jūros gėrybių, yra nebešviežios?“ – svarsto viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Restoranus vienijančios asociacijos vadovė sako, kad apie šaldytus maisto produktus patiekale galima sužinoti iš padavėjo: „Jeigu tai geras restoranas, tai negali už šviežią patiekalą mokėti 9 litus ir manyti, kad valgai ką tik iš jūros ištrauktą sterką ar jūrų velnią. Visada galima paklausti padavėjų, ar patiektas maistas šviežiai pagamintas, ar jame daug šaldytų produktų.“
Maisto ir veterinarijos specialistai abejoja, kad padavėjai tiksliai prisimintų ir galėtų papasakoti, kiek ir kuriuose patiekaluose yra šaldyto maisto. LRT televizijos laidos „Specialus tyrimas“ žurnalistai atliko eksperimentą ir patikrino kai kurių padavėjų žinias. Aplankytos kelios populiarios sostinės picerijos ir kavinės. Padavėjos, išgirdusios klausimus apie šaldytus maisto produktus, dažniausiai sutrikdavo. Matyt, apie maisto šviežumą klientai klausinėja labai retai. Žinoma, tikėtis, kad pietūs už 10 ar 15 litų bus pagaminti iš šviežių ir kokybiškų produktų, turbūt būtų naivu. Tačiau ar pagal kainą galima spręsti, kuris maistas šviežias?
„Ne paslaptis, kad yra prabangių restoranų, kuriuose virėjai visus patiekalus gamina iš šviežių produktų. Tačiau yra ir paprastų užkandinių, kuriose beveik visas asortimentas iš užšaldytų pusgaminių. Tai iš kur žmogui žinoti, kas yra virtuvėje? Klientas turi būti informuotas, kokį maistą perka, jam tai padėtų apsispręsti, į kurią maitinimo įstaigą eiti ir kokį patiekalą užsisakyti“, – pasakojo Aušra Išarienė.
Šaldytų pusgaminių skonis lyg popieriaus
Nepriklausomas maisto ekspertas Vitalijus Balkus sako, kad labai svarbu maisto produktus užšaldyti tinkamoje temperatūroje. Taip pat nereikėtų tikėti mitu, kad užšaldytas maistas sveikesnis ir jame nelieka bakterijų. „Pirmoji rizika – mikrobiologinė tarša, o ji nėra tokia jau nekalta. Prisimenu, Vokietijoje 2011 m. užfiksuotas protrūkis dėl šaldytų maisto produktų, iš Vokietijos atvežtos šaldytos daržovės pražudė 8 vaikus Prancūzijoje“, – pasakoja ekspertas.
Maisto ekspertas viešojo maitinimo įstaigose pataria labiausiai vengti šaldytų pusgaminių. Toks maistas dažniausiai gaminamas iš prasčiausių produktų, todėl gausiai pagardinamas cheminiais konservantais, kvapo ir skonio stiprikliais, o šaldytus pusgaminius galima atpažinti iš prasto patiekalo skonio.
„Jokia paslaptis, kad šaldymas kenkia maisto geram kvapui ir skoniui. Todėl labai dažnai šaldyti pusgaminiai gaminami iš prastų maisto produktų, nes ruošiami tam, kad būtų ilgiau laikomi ir naudojami. Todėl labai didelė tikimybė, kad mononatrio glutamato ten tikrai bus, o jeigu ne, tada maisto skonis bus lyg kokio popieriaus“, – kalbėjo V. Balkus.
Į restoranus ar kavines dauguma žmonių ateina tikėdamiesi pavalgyti šviežio maisto. Todėl šaldytų produktų žymėjimas valgiaraštyje padėtų apsispręsti, ar tikrai norime valgyti „Cezario“ salotas su šaldyta vištiena, ar norime mokėti nemažus pinigus už lėkštėje atšildytą pusgaminį. Nepriklausomi maisto kritikai įsitikinę, kad valgiaraštyje būtų sąžininga pažymėti visus šaldytus produktus.
Klientai neturėtų būti apgaudinėjami iš šaldymo kameros pašildytais pusgaminiais, šaldytų daržovių garnyrais ar šaldytos mėsos kepsniais. Tačiau ko bijo kai kurie tinkliniai restoranai ir kavinės? Galbūt nauji reikalavimai pakenktų didžiųjų kavinių prestižui, nes klientai sužinotų, ką iš tikrųjų valgo?
LRT laidos „Specialus tyrimas“ atliktas eksperimentas atskleidė, kad apie patiekalų šviežumą nenoriai kalba ir kai kurių maitinimo įstaigų padavėjai. Kol nėra įsigalioję nauji reikalavimai, mitybos specialistai pataria atsakingiau rinktis patiekalus ir labiau domėtis maisto produktų šviežumu.
LRT