Statistika rodo, kad naudoti automobiliai Lietuvoje kasmet sudaro apie 80–90 proc. visų pirmą kartą įregistruojamų lengvųjų transporto priemonių. Atsižvelgdama į šią tendenciją, Susisiekimo ministerija ragina gyventojus perkant naudotą automobilį rinktis itin atidžiai ir atkreipia dėmesį į saugaus eismo specialistų patarimus.
Susisiekimo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos ir kitų institucijų ekspertai išskiria pagrindinius aspektus, į kuriuos pataria atsižvelgti renkantis pirkti naudotą automobilį.
Techninė būklė. Būtina kuo detaliau patikrinti, ar pasirinkta transporto priemonė techniškai tvarkinga. Net ir išmanant automobilius patariama nesikliauti vien savo susidarytu įspūdžiu ir kreiptis į profesionalus. „Pirma taisyklė – išsirinkę automobilį visada nuodugniai jį patikrinkite. Geriausia tą darbą patikėti profesionalams, t. y. arba autorizuotiems servisams, arba kitiems aukšto lygio servisams. Jokiais būdais nevertinkite patys, nes galite nepastebėti rimtų trūkumų“, – sako Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos departamento vyresnysis patarėjas.
V. Pumpučio teigimu, automobiliai, kurių konstrukciniai elementai buvo pažeisti eismo įvykių metu, vėliau susiduria su įvairiomis eksploatavimo problemomis, nors ir sakoma, kad jie buvo tinkamai suremontuoti. Profesionali apžiūra leistų įvertinti pasirinkto automobilio komponentų būklę, be to, atlikti automobilio patikrą pagal VIN kodą.
Automobilio istorija. Svarbių žinių apie naudotą automobilį gali suteikti jo istorija – ar automobilis buvo patekęs į eismo įvykį, kas ir kada jame buvo remontuota. „Kai tokia informacija žinoma, yra saugu pirkti automobilį, nes gali žinoti, ką nusiperki iš tikrųjų“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Saugirdas Pukalskas. Ekspertų nuomone, šiuo atžvilgiu saugiau naudotą automobilį pirkti ne turguje, o pas automobilių gamintojų atstovus, kurie savo asortimente dažnai turi ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių bei žino jų istoriją. Turguje dažniau pasitaiko, kai iš ne visai sąžiningo pardavėjo žmogus nusiperka „katę maiše“, o automobilio trūkumai paaiškėja tik kiek laiko juo pavažinėjus.
VIN kodas. Automobilio atpažinimo numeris (angl. Vehicle Identification Number – VIN) yra skaičių ir raidžių seka, gamintojo įspaudžiama automobilio korpuse. Pagal šį kodą galima tiksliai nustatyti automobilio kilmę ir pagaminimo datą, todėl jis laikomas papildoma automobilio patikros priemone.
Saugos diržai ir oro pagalvės. Saugos diržai kiekvienoje sėdimoje vietoje ir oro pagalvės yra būtiniausios saugos priemonės. Automobilio saugos sistemų patikrą taip pat geriausia patikėti profesionalams. „Patikrinę techninę būklę, dar papildomai atkreipkite dėmesį į automobilio saugumo sistemas, t. y. oro pagalves, saugos diržus, nes šie automobilio saugumo elementai gali išsaugoti jūsų gyvybę susidūrimo metu. Taip pat labai svarbu įvertinti automobilio geometriją, stabilumo ir stabdžių sistemas“, – pataria Susisiekimo ministerijos atstovas V. Pumputis.
Tikėtinos eksploatavimo sąnaudos. Tai dar vienas svarbus aspektas, į kurį specialistai rekomenduoja atsižvelgti renkantis automobilį. Patariama įvertinti tikėtinas pasirinkto naudoto automobilio eksploatavimo sąnaudas ir palyginti jas su naujo ekonomiško automobilio eksploatavimo sąnaudomis. Kartais gali būti palankiau įsigyti naują taupesnį ir saugesnį automobilį nei investuoti į naudotą. Pastebėta, kad Vakarų Europoje automobiliai dažniausiai keičiami, kai juos naudoti tampa per brangu arba rizikinga.
Pirkimo–pardavimo sutartis. Pasirinkus naudotą automobilį, svarbu atidžiai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Rekomenduojama naudoti VĮ „Regitra“ parengtą pirkimo–pardavimo sutarties pavyzdį, kuriame numatyta nurodyti stabdžių sistemos, vairo mechanizmų ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumus. Pirkėjas sudaromoje sutartyje gali nurodyti visus automobilio elementus, dėl kurių automobilio pardavėjas turėtų nurodyti jam žinomą informaciją. Visa tai leidžia pirkėjui aiškiai ir suprantamai įvertinti įsigyjamą transporto priemonę. Ypač atidiems reikėtų būti įsigyjant iš užsienio įvežtą perparduodamą automobilį, nes tokių automobilių pardavėjai dažniausiai tik formaliai nuperka atvežtą transporto priemonę ir sutartyje nurodo tik minimalius trūkumus. Pasitaiko, kad pirkėjai sutartyje jokių rimtų trūkumų nekonstatuoja ir pasirašo sutartį tik paviršutiniškai apžiūrėję automobilį. Pavėluotai pastebėtus trūkumus pirkėjai bando skųsti, tačiau automobilį perėmus savo nuosavybėn tai labai sunku įrodyti.
Pirkėjo teises gina Civilinis kodeksas. Įsigijus automobilį ir paaiškėjus automobilio trūkumams, kurie buvo aptarti pirkimo–pardavimo sutartyje, nurodant, kad automobilio elementai buvo tvarkingi įsigijimo metu, pirkėjas gali kreiptis į pardavėją su pretenzija. Kad tai vyktų kuo sklandžiau, Lietuvos autoverslininkų asociacijos generalinis direktorius Vitoldas Milius pataria rinktis patikimą pardavėją ir „pirkti automobilį iš ten, kur galite bent jau artimiausiu metu, bent pusmetį, kreiptis, jei atsitiks kas labai rimto“. Jeigu nepavyksta geranoriškai išsiaiškinti su pardavėju, patartina santykius aiškintis teisme. Kad procesas vyktų sklandžiai, rekomenduotina turėti pasirašytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, automobilio skelbimo kopiją, pinigų priėmimo kvitą, servise atliktą automobilio apžiūros dokumentą, liudytojų, jei yra, parodymus. Pretenziją dėl trūkumų pirkėjas gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pirkimo datos, jei sutartis nenumato ilgesnio termino. Siūloma vengti fiktyvių automobilių pirkimo–pardavimo sandorių, pvz., kai automobilis įsigyjamas Lietuvoje iš nežinomo kitos šalies asmens, kurio sutarties sudarymo metu net nėra. Kaip rodo praktika, dažniausiai neskaidrus automobilio įsigijimas garantuoja didesnes eksploatavimo sąnaudas ir kitas nenumatytas išlaidas. Visada prisiminkite, kad kelionių automobiliu metu savo ir keleivių gyvybes patikite pasirinktam automobiliui, nuo jo saugumo ir kitų techninių parametrų priklauso jūsų apsauga ir patogumas.
Statistika. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus, 2013–2017 m., Lietuvoje kasmet buvo įregistruojama vidutiniškai po 184 tūkst. lengvųjų automobilių, o apie 80–90 proc. jų sudarė naudotos transporto priemonės. VĮ „Regitra“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje įregistruoti 98 834 lengvieji automobiliai, iš jų 82 953, t. y. beveik 84 proc., – naudoti.