Ne paslaptis, kad maisto pramonė vilioja pirkėjo akį maisto produktų išvaizdą pagražindama patraukliomis spalvomis. Juk vargu ar susigundytume pilkos spalvos guminukais ar jogurtu. Kai kurios šių spalvų natūralios, kiti dažikliai sintetiniai. Apie tai, kokių natūralių ir sintetinių maisto dažiklių suvartojame daugiausia, koks kiekis yra saugus ir kurių dažiklių geriau vengti, pasakoja gydytoja dietologė Žana Antonova.
Kokie natūralūs maisto dažikliai populiariausi? Kokių per gyvenimą suvalgome daugiausia?
Plačiausiai maisto pramonėje naudojami natūralūs maisto dažikliai – augaliniai pigmentai karotinoidai (E160). Tai geltonos ir oranžinės spalvos junginiai. Pats populiariausias iš jų yra biologiškai aktyvus vitamino A provitaminas b-karotinas (pvz., juo dažomas margarinas). Taip pat labai populiarūs yra iš karamelės gaminami skirtingų atspalvių rudi dažikliai, iš ciberžolės išgaunamas gelsvo atspalvio kurkuminas (E100), iš Pietų Amerikoje augančių dažinės turlijos medžių gaminamas rausvo atspalvio anatas (E160b), burokėlių raudonasis dažiklis (E162). Antocianinų (E163) atspalviai varijuoja nuo raudono ir violetinio iki mėlyno. Šie natūralūs pigmentai išgaunami iš įvairių vaisių ir daržovių, pvz., vynuogių, šeivamedžio uogų, juodųjų serbentų, tamsiai raudonų morkų ir raudonųjų kopūstų. Iš augalais mintančių vabzdžių išgaunamas karminas (E120) – natūralus ryškiai raudonas pigmentas.
Kokių sintetinių dažiklių suvalgome daugiausia? Kurie jų pavojingi?
Bene labiausiai paplitęs sintetinis dažiklis – citrinos geltonumo tartrazinas (E102). Populiarus ir vyšnių spalvos eritrozinas (E127). Pastarasis gana plačiai naudojamas kai kuriuose saldumynuose, pvz., saldainiuose, ledinukuose, tortų puošimo kremuose ir pan. E129 dažiklio kiekiai itin ribojami konditerijoje ir mėsos gaminiuose. Šių sintetinių dažiklių reikėtų vengti alergiškiems žmonėms – jie gali sustiprinti alergines reakcijas, bronchinės astmos simptomus. Kai kuriose šalyse šie dažikliai apskritai uždrausti.
Ar natūralūs dažikliai gali pakenkti sveikatai?
Nepageidaujamą poveikį sveikatai gali sukelti ir natūralūs maisto priedai, ir priedų neturintys maisto produktai, jeigu jų suvartojama daug. Todėl visus produktus reikia vartoti saikingai.
Ar yra sveikatai nepavojingų sintetinių dažiklių?
Jeigu neviršijama leistina paros dozė, maisto priedas laikomas saugiu, sveikatai nepavojingu. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, maiste esantys priedai turėtų būti laikomi saugiais net jeigu į maistą įdėtas didžiausias leidžiamas jų kiekis ir tokio maisto suvalgoma labai daug.
Kokių spalvotų maisto produktų geriau apskritai vengti?
Rekomenduočiau vengti neįprastai ryškių, gražių spalvų maisto produktų. Dažniausiai tai konditerijos gaminiai, kiti saldumynai, konservuotos uogos, skirtos papuošti gaminiams.
Kokius spalvotus produktus galime drąsiai rinktis?
Turbūt nenustebinsiu atsakydama, kad tai – daržovės ir vaisiai. Renkantis maisto produktus, reikėtų vengti maisto priedų – rinktis natūralų, mažai perdirbtą maistą. Geriausias maistas – ruoštas namie.
Kaip vertinate natūralų karamelės dažiklį?
Tai vienas populiariausių dažiklių pasaulyje. Jis gaunamas kaitinant angliavandenius, pvz., fruktozę, dekstrozę ar invertuotą cukrų su maistine rūgštimi – sieros, fosforo arba citrinų. Šis dažiklis naudojamas gaiviuosiuose gėrimuose norint suteikti jiems rudą spalvą. Karamelinį dažiklį, kaip ir kitus panašius priedus, vartojant saikingai, neigiamos pasekmės sveikatai mažai tikėtinos.
Kaip parduotuvėse atpažinti, ar produktuose natūralus dažiklis, ar sintetinis?
Perkant maisto produktus visada reikėtų atidžiai perskaityti etiketėje esančia informaciją (ne visada natūralios kilmės dažikliai užšifruojami po raide E), į jų tinkamumo vartoti terminą: kuo ilgesnis tinkamumo vartoti terminas, tuo daugiau į produktą pridėta (greičiausiai) sintetinių konservantų. Maisto produktuose, kurių vartojimo terminas trumpas, gali nebūti jokių dažiklių ar kitų priedų arba gali būti natūralių dažiklių – jie pasižymi jautrumu aplinkos fiziniams ir cheminiams veiksniams, pvz., temperatūrai ir kt. Natūralūs dažikliai yra ne tokių ryškių spalvų kaip sintetiniai. Maisto produktų, kurie pagaminti su natūraliais dažikliais, kaina bus didesnė nei tų, kuriuose naudojami sintetiniai dažikliai. Pastarųjų savikaina kur kas mažesnė.