Skiepijimas nuo užkrečiamųjų ligų neretai priskiriamas prie didžiausių žmonijos išradimų. Nuo vakcinos sukūrimo idėjos iki jos, kaip preparato, įregistravimo ir įskiepijimo žmonėms nueinamas ilgas kelias, trunkantis nuo keliolikos iki keliasdešimt metų, reikalaujantis daug techninių, finansinių, žmogiškųjų, intelektinių išteklių. Visa tai atliekama vakcinos saugumo ir jos efektyvumo užtikrinimo tikslais.
Galimos nepageidaujamos reakcijos
Lietuvoje naudojamos tik nacionaliniu (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VVKT) Vaistų registras) arba Europos Sąjungos (Europos vaistų agentūra) lygmeniu registruotos ir tarptautinių standartų reikalavimus atitinkančios vakcinos. Nors vakcinų gamintojai stengiasi sukurti kuo saugesnius preparatus, įskiepytos vakcinos kartais gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Tačiau šios visuomet būna kur kas lengvesnės, palyginti su ligomis, nuo kurių saugo vakcina. Kita vertus, organizuojant ir vykdant imunoprofilaktiką, būtina įsitikinti, kad po skiepijimo įvykę nepageidaujami reiškiniai tikrai susiję su skiepijimu ir nėra atsitiktiniai sutapimai.
Nepageidaujamos reakcijos į skiepus vertinamos ir registruojamos
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis, Lietuvoje kasmet yra sunaudojama apie 800 tūkst. įvairių vakcinų dozių, tiek pat kartų paskiepijama įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusiųjų. Kasmet registruojama 30–50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus, tai sudaro 0,003–0,006 proc. visų per metus atliekamų injekcijų.
Įvairiose šalyse taikomos skirtingos nepageidaujamų reakcijų į skiepus stebėjimo ir registracijos sistemos. Lietuvoje veikia pasyvi farmakologinio budrumo sistema, skirta visoms nepageidaujamoms reakcijoms į vaistinių preparatų, tarp jų ir į skiepus, nustatyti, įvertinti ir stebėti. Šią sistemą administruoja VVKT. Be nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą, sistemoje registruojami ir pranešimai apie netinkamą vaistinių preparatų vartojimą (per klaidą vartotas ne tas vaistinis preparatas, netinkamas vaistinio preparato paruošimas, vartojimo būdas ir / ar dozė). Apie nepageidaujamą reakciją į bet kurį vaistinį preparatą nuo 2013 m. VVKT taip pat gali pranešti pacientai ar pacientų organizacijos. Tačiau informacija apie nepageidaujamas reakcijas į skiepus ar kitą imunobiologinį preparatą (pvz., serumą, imunoglobuliną) registruojama, kaupiama ir analizuojama ne tik VVKT, bet ir ULAC.
Nepageidaujama reakcija į skiepus. Kas tai?
Lietuvoje nepageidaujama reakcija į skiepus apibrėžiama kaip bet kokie laikini ar pastovūs sveikatos būklės sutrikimai, atsiradę po skiepijimo ir, manoma, yra jo sukelti. Skiriamos trys pagrindinės nepageidaujamų reakcijų kategorijos: vietinės, bendrosios ir alerginės reakcijos.
Vietinės nepageidaujamos reakcijos pasitaiko beveik pusei paskiepytųjų
Vietinėms nepageidaujamoms reakcijoms priskiriami tik dūrio vietoje atsiradę pakitimai, tokie kaip: skausmas, paraudimas, patinimas. Šios reakcijos pasitaiko beveik pusei paskiepytųjų, dažniau naudojant negyvąsias vakcinas, kurių sudėtyje yra adjuvantų (vakcinos sudedamoji dalis). Paprastai paraudimas ir patinimas ar audinių sustandėjimas, kurio skersmuo nėra didesnis nei du centimetrai, vertinama kaip įprasta reakcija. Vietinės reakcijos pasireiškia po kelių valandų nuo vakcinos įskiepijimo ir praeina negydomos per 1–3 dienas. Vietinės reakcijos kartais nepagrįstai laikomos per didelio jautrumo ar alergijos išraiška. Toks požiūris yra klaidingas, nes tokių reakcijų kilmė pagal daugelį požymių neatitinka alergijos sąvokų.
Trumpalaikis karščiavimas – normali paskiepytojo reakcija į vakciną
Bendrosios organizmo reakcijos, jei nėra kitų simptomų, dažniausiai pasireiškia trumpalaikiu vidutiniu karščiavimu, ne didesniu nei 38 °C, ir laikomos normalia paskiepytojo reakcija į vakciną. Įskiepijus įvairias vakcinas gali pasireikšti ir bendras negalavimas, apetito sutrikimas, silpnumas, galvos skausmas. Dažniausiai šie požymiai nebūna sunkūs ir per 1–3 dienas išnyksta savaime.
Įskiepijus negyvąsias vakcinas, bendrosios organizmo reakcijos dažniausios skiepijimo dieną ir kelias dienas po to. Įskiepijus gyvąsias vakcinas, sukeliamas infekcinis procesas, panašus į lengvą natūralią ligą. Tokiais atvejais bendrosios reakcijos išryškėja praėjus 7–14 dienų po skiepijimo, t. y. po ligai būdingo slaptojo periodo.
Sunkios alerginės reakcijos po skiepų retos
Alerginės reakcijos po vakcinų įskiepijimo yra labai retos. Alerginę reakciją dažniau sukelia sudėtinė vakcinos preparato dalis, pvz., želatina, kiaušinio baltymas, lateksas ir kt., nei pats vakcinos antigenas. Sunkios alerginės reakcijos, tokios kaip anafilaksija, arba anafilaksinis šokas, gali sukelti grėsmę gyvybei. Anafilaksija gali prasidėti praėjus kelioms minutėms ar net valandoms: ligonis suglemba, sutrinka jo sąmonė, išblykšta oda, atsiranda bėrimas, paskiepytasis užkimsta dėl gerklų ir antgerklio tinimo, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, čiuopiamas dažnas, silpnas pulsas, sumažėja kraujospūdis. Anafilaksinio šoko reakcijos retos.
Teigiama, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose iš 235 milijonų atliekamų skiepijimų tik viena dozė iš milijono sukelia anafilaksiją. Todėl dėl retų, tačiau galimų alerginių reakcijų kiekviename skiepijimo kabinete privalo būti anafilaksinio šoko gydymo priemonių rinkinių.
Daugeliu atvejų patyrus anafilaksinį šoką pasveikstama be liekamųjų reiškinių. Kur kas dažniau nei vakcinų skiepijimas anafilaksiją sukelti gali kai kurie maisto produktai, antibiotikai. Sunki alerginė reakcija (pvz., anafilaksija) į anksčiau įskiepytą vakcinos dozę ar į bet kurią vakcinos sudedamąją dalį yra tikroji skiepijimo kontraindikacija (aplinkybė, dėl kurios yra žalinga taikyti kokį nors gydymo metodą arba jo taikyti negalima). Tačiau yra tokių būklių ir aplinkybių, kada šeimos nariai ar net sveikatos priežiūros specialistai nepagrįstai suabejoja ir atideda skiepijimą. Tokios būklės vadinamos netikrosiomis kontraindikacijomis ir dėl jų kyla grėsmė, kad asmuo negaus reikiamos vakcinos ir bus imlus tam tikrai infekcijai. Skiepyti galima, kai netikrosioms kontraindikacijoms priskiriamos šios sveikatos būklės:
• lengva ar vidutinio sunkumo vietinė reakcija (pvz., patinimas, paraudimas, perštėjimas), nežymus ar vidutinis karščiavimas po anksčiau skirtos vakcinos dozės;
• alergija penicilinui, kitiems ne vakcinose esantiems alergenams; imunoterapija alergenų ekstraktais; alergijos atvejai šeimoje;
• astma (išskyrus tuos atvejus, kai asmuo alergiškas bet kuriam vakcinos komponentui);
• šeimos nariams pasitaikiusios nepageidaujamos reakcijos į skiepus ir kt.
Visais atvejais, jei po paskiepijimo pastebėjote žymių sveikatos sutrikimų, keliančių nerimą, apie tai praneškite skiepijusiam gydytojui. Jis, įvertinęs sveikatos būklę, nustatys, ar tai tikrai nepageidaujama reakcija į skiepus, ir šį įvykį įregistruos.
Parengė Rima Bagdonavičiūtė, Kristina Motiejūnaitė