Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tam tikrais atvejais žmonės, norėdami nemokamai gauti gydymo paslaugas ir išvengti nesusipratimų gydymo įstaigose, turėtų atvykti į teritorinę ligonių kasą (TLK) ir pateikti reikiamus dokumentus dėl jų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) patvirtinimo. Nors žmogus turi teisę į draudimą valstybės lėšomis, jis pats turėtų pasirūpinti deramu dokumentų sutvarkymu.
„Pasitaiko atvejų, kai niekur nedirbančios būsimos mamos ar nepilnamečių vaikų turintys tėvai pamiršta kreiptis į ligonių kasas patvirtinti savo draudimo, o atsiradus sveikatos problemų nustemba, kodėl už paslaugas gydymo įstaigoje jiems pasiūloma susimokėti“, – teigia VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė.
Apdrausti PSD yra tie Lietuvos gyventojai, kurie patys moka arba už juos yra mokamos įmokos. Už socialiai pažeidžiamiausius visuomenės narius PSD įmokos sumokamos iš valstybės biudžeto. Sveikatos draudimo įstatymas išskiria 20 grupių gyventojų, kuriuos draudžia valstybė. Tarp jų teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai, moksleiviai, aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės arba dieninės studijų formų studijų programas, asmenys iki 18 metų, vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki jų pilnametystės ir kiti.
N. Jelenskienė teigia, kad daugumai mūsų šalies gyventojų – dirbančių, mokančių įmokas ar draudžiamų valstybės lėšomis – kreiptis su dokumentais į TLK dėl draudimo nustatymo nereikia, nes ligonių kasa gauna duomenis iš Gyventojų registro, „Sodros“ registro, Mokinių ir Studentų registrų, Lietuvos darbo biržos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir kitų valstybės institucijų. Kadangi ne visi reikalingi draudimui nustatyti duomenys yra kaupiami valstybės registruose ar valstybės institucijų informacinėse sistemose, tam tikrų grupių gyventojams reikia patiems pateikti reikiamus dokumentus TLK, kad būtų patvirtintas jų draudimas.
„Atvykti į TLK turėtų niekur nedirbančios, kūdikio besilaukiančios moterys. Jos bus apdraustos PSD valstybės lėšomis nėštumo laikotarpiu – 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo bei 56 dienas po gimdymo. Tokiai moteriai gydymo įstaigoje bus suteiktos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau prieš tai jai svarbu su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti TLK ir pateikti nėštumą patvirtinančią pažymą, kurioje turi būti nurodytas nėštumo laikotarpis arba data, kada suėjo 28 nėštumo savaitė“, – teigia N. Jelenskienė.
Atvykti į TLK dėl draudimo valstybės lėšomis nustatymo turėtų nedirbantys nepilnamečius vaikus auginantys tėvai. Vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvai, auginantys vaikus, mano, kad valstybė už juos sumoka privalomojo sveikatos draudimo įmokas savaime, ir į ligonių kasas dėl draudimo patvirtinimo nesikreipia.
„Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis vaiką iki aštuonerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų, PSD valstybės lėšomis draudžiamas pagal asmens prašymą. Vienas tėvų gali būti apdraustas valstybės lėšomis iki tol, kol vaikui sukaks 8 metai. Jei šeimoje auga du ar daugiau vaikų, vienas iš tėvų gali būti draudžiamas valstybės lėšomis, kol vyriausiajam vaikui sukaks 18 metų. Tačiau šiais abiem atvejais vienas iš tėvų, pageidaujantis būti draudžiamas valstybės lėšomis, turi atvykti į TLK bei informuoti apie savo pasirinkimą ir pateikti savo bei auginamo (-ų) vaiko (-ų) asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus“, – sako N. Jelenskienė.
Pasak jos, valstybės lėšomis taip pat gali būti draudžiamas vienas iš tokio pat amžiaus vaiko (-ų) globėjų (rūpintojų). Jei toks asmuo pageidauja būti draudžiamas valstybės lėšomis, jis TLK turi pateikti savo ir globojamo vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir dokumentus su duomenimis apie pripažinimą globėju ir globos laikotarpiais.
Valstybės lėšomis draudžiami ir slaugantieji neįgalius vaikus. TLK vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) turi pateikti savo ir slaugomo vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir dokumentus su duomenimis apie neįgalumo (nedarbingumo) lygio nustatymą arba nurodytais specialiojo nuolatinės slaugos poreikio laikotarpiais. Globėjai – dar ir teismo sprendimą dėl pripažinimo globėju (rūpintoju) ir dokumentą su globos (rūpybos) laikotarpiais.
VLK inf.