Pernai spalį gesinant Alytuje kilusį gaisrą lyderio naštą ant savo pečių prisiėmusiam šio miesto merui Nerijui Cesiuliui tenka stratego vaidmuo ir likviduojant šios nelaimės padarinius. Tačiau Dzūkijos sostinėje per šį laiką nesustojo ir kiti darbai, kurių sąrašo viršuje – regiono jauninimas, ekonominė gerovė bei plėtra.
Meras teigia neįsivaizduojantis augančio miesto be išsilavinusių žmonių, norinčių kurti kitokią ateitį. Tad kas naujo bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) alytiškių laukia jau netrukus – pokalbyje su Alytaus miesto meru N. Cesiuliu.
Kodėl Alytui taip svarbu, kad žmonės įgytų profesiją, tobulintųsi, keltų kvalifikaciją vietoje? Ar toks ir yra bendradarbiavimo su VDU ŽŪA tikslas?
Jei nenorime, kad žmonės iš Alytaus išvažiuotų, mokslas jiems turi būti pasiekiamas ranka. Bet, deja, matome, kad jaunimo iš Alytaus išvyksta daugiau, negu grįžta. Ir tai suprantama, nes jei žmogus negali įgyti išsilavinimo vietoje, jis studijuoti važiuoja į Vilnių ar Kauną. Ten susiranda ir darbą, sukuria šeimą, todėl tokį žmogų susigrąžinti sudėtinga. Be abejo, yra specialybių, kurių mokantis reikalinga specifinė aplinka, brangios laboratorijos. Tarkime, aktoriaus, gydytojo, architekto profesijos. Tačiau daugeliu kitų atvejų pasitelkus IT technologijas galima mokytis ir nuotoliniu būdu, siekti ne tik bakalauro, bet ir magistro diplomo. Todėl mūsų strategija – kiek įmanoma sulaikyti jaunus žmones. Turime Alytaus kolegiją ir vieną geriausių šalyje profesinio rengimo centrų. Tačiau pradėjome aktyviai pasirašinėti bendradarbiavimo sutartis ir su keliais šalies universitetais, kad ir kolegiją baigę absolventai jiems patogiausiu būdu galėtų rinktis išlyginamąsias bei magistrantūros studijas, ir dirbantys bei norintys kopti karjeros laiptais žmonės galėtų tobulintis, kelti profesinę kvalifikaciją.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija Alytaus kolegijos absolventams jau nuo šių metų vasario mėnesio siūlys papildomąsias apskaitos ir finansų bei verslo logistikos studijas, o jas baigus – nuo rugsėjo mokytis verslo logistikos bei apskaitos ir finansų magistrantūros studijų programose, taip pat bakalauro studijų programoje „Turizmo industrijos“. Visos šios sritys mūsų regionui yra labai aktualios.
Laikas šiandien yra didžiausias turtas. Ir dirbančiam žmogui pusdienį gaišti vien kelionei į Vilnių ar Kauną važinėjant į universitetą – didelė prabanga. Mokydamiesi nuotoliniu būdu žmonės galės tą laiką skirti studijoms, darbui. O jaunimui mokytis gyvenant tėvų namuose yra ir nepalyginti pigiau nei išvykus į didmiestį.
Žmonės studijas baigs. O kokios jų įsidarbinimo, nuosavo verslo kūrimo galimybės Alytuje?
Jei Lietuvoje dar tebėra manančiųjų, kad, be šaldytuvų ir medvilnės, Alytuje nieko nėra, turėčiau nuvilti. Nedarbo lygis pas mus gana nedidelis, nes turime įmonių, sėkmingai kuriančių pridėtinę vertę aukštųjų technologijų srityje, dirbančių maisto perdirbimo, automobilių, medienos, stiklo pramonėse, taip pat paslaugų sektoriuje. Internetas žmonėms iš tiesų atrišo rankas – šiandien gali gyventi ir dirbti Lietuvos regione, o produkcija ar paslaugomis prekiauti visame pasaulyje. Tereikia turėti idėją ir rasti savo nišą. Jei mūsų žmonės įgis išsilavinimą, neabejoju, regionas kils. Nes investuotojai ateina ne ten, kur yra laisvų žemės plotų, o ten, kur yra kvalifikuotos darbo jėgos. Tai suprasdami ir kviečiame universitetus tapti mūsų miesto partneriais, rengti specialistus, reikalingus mūsų darbo rinkai.
Alytaus padangų perdirbimo gamykloje pernai spalio pabaigoje kilusio gaisro pasekmės – skaudi žaizda jūsų regionui ir pamoka visai Lietuvai. Kokį verslą norėtumėte matyti ateities Alytuje?
Be abejo, visų pirma – atsakingą. Tikiuosi, kad ateityje išsiugdysime specialistų, kurie sugebės vystyti bioekonomiką, t. y. gamybą iš atsinaujinančių, gamtai palankių išteklių. O dabar dėsime visas pastangas, kad mūsų verslininkai kuo aktyviau bendradarbiautų su mokslininkais, nes matome, kad tai leidžia kurti inovacijas ir generuoti pelną. To Alytui labiausiai ir reikia.
Šalies Vyriausybė nuolat kalba apie Lietuvos regionų gyvybingumo skatinimą. Kokios priemonės, Jūsų nuomone, šias kalbas iš tiesų paverstų „kūnu“?
Šiais informacinių technologijų ir skaitmenizacijos laikais nemažą dalį viešojo sektoriaus įstaigų būtų galima sėkmingai perkelti į šalies regionus. Turiu galvoje ne padalinius, o šių įstaigų centrines būstines, kurios beveik visos dabar yra sutelktos sostinėje. Tai ir „Sodra“, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, įvairūs archyvai, statistikos duomenų, tyrimų centrai. Iš to išloštų ir valstybės biudžetas, nes vien patalpų nuoma regionuose gerokai pigesnė nei Vilniuje, ir būtų pagyvintas regionas, kuriame tokia įstaiga įsikurtų.
Be to, būtina gerinti regionų infrastruktūrą, susisiekimo galimybes. Štai mums itin svarbaus kelio ruožo tarp Alytaus ir Kauno būklė katastrofiškai prasta, o rekonstrukcija artimiausių metų valstybės planuose netgi nėra numatyta. Šiuolaikiška infrastruktūra, vietoje gaunamų kokybiškų paslaugų paketas dalį miestiečių neabejotinai paskatintų gyventi regionuose, o dirbti miestuose.
Šiuo metu gal ir malonu žvalgytis po ES paramos lėšomis sutvarkytas mažųjų Lietuvos miestelių ir gyvenviečių aikštes, gatves. Tačiau tai nebuvo racionalus ES lėšų panaudojimo variantas. Visų pirma reikėjo investuoti į žmogiškojo kapitalo auginimą regionuose, į vietos verslų skatinimą, šioje srityje dirbančių konsultavimo tarnybų steigimą. Regionuose verslas, deja, šiek tiek pradėtas skatinti tik pastaruoju metu. Tačiau norėtųsi ryškesnio postūmio, mokestinių ir kitokių lengvatų į regionus ateinančiam verslui.
Be abejo, mums labai svarbios ir valstybės biudžeto lėšos vietos kultūros įstaigoms, kad jos galėtų ugdyti išsilavinusius, kūrybiškai mąstančius žmones. Mes matome kelią, kaip auginti savąjį regioną, – dėmesį telkiame į verslo skatinimą ir aukštojo mokslo prieinamumą kiekvienam mūsų gyventojui.