Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles, o vėliau jos siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir pasirodo pabalusios odos plotai. Nušalimų dažniausiai atsiranda ant veido, nosies, rankų, kojų pirštų, šlaunų esant šaltam, drėgnam, vėjuotam orui. Pirmiausia ima šalti galūnės: rankų ir kojų pirštai, nes jie blogiau nei kiti organai aprūpinami krauju. Taip pat sušalus gali išsivystyti ir hipotermija – bendras kūno atšalimas, kai žmogaus kūno temperatūra nukrinta 1–2 laipsnių žemiau normalios kūno temperatūros, atsiranda drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimų, suretėja pulsas ir kt.
Higienos instituto duomenimis, 2014 metais į skubios medicinos pagalbos skyrius dėl įvairių nušalimų buvo pristatyta 319 žmonių. Mirties dėl natūralaus šalčio poveikio atvejų buvo užregistruota 233. Pagrindinės nušalimo priežastys dažniausiai būna:
-
netinkama apranga, ankšti drabužiai ir (ar) avalynė;
-
maža kūno masė (mažas poodinis riebalinis sluoksnis), skysčių netekimas;
-
kai kurios ligos: daug greičiau sušąla žmonės, sergantys diabetu ar širdies, kraujagyslių ligomis;
-
pažeista, sausa, jautri oda (dermatitas);
-
kontaktas su šaltu paviršiumi (pasėdėjus ant sniego, ledo, metalo);
-
nejudrumas tam tikrą laiką lauke.
Nušalimo požymiai gali būti paviršiniai – oda tampa pabalusi, minkšta, dilgčioja, sumažėja jautrumas. Taip pat nušalimai gali būti ir giluminiai – oda tampa sustingusi, kieta, balta, nejautri nušalusiose vietose, skausminga, atsiranda patinimas, pūslės. Jeigu nušalimas nepažeidė kraujagyslių, audinius įmanoma atkurti, bet jeigu paveiktos kraujagyslės, žala yra daug rimtesnė, gali atsirasti gangrena, dėl kurios dažniausiai pažeistas kūno dalis tenka amputuoti (pašalinti).
Pirmoji pagalba nušalus:
-
jei įtariamas nušalimas, nedelsdami eikite į šiltą patalpą;
-
nusiimkite papuošalus, nusirenkite įšalusius drabužius ir apsiklokite šiltu apklotu;
-
pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, palaipsniui vandenį keiskite šiltesniu, keldami jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikę vonelėje, odą švelniai nusausinkite;
-
gerkite karštą arbatą ar kavą;
-
nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu, sutvarstytą galūnę laikykite pakeltą – tai palengvina skausmą;
-
jeigu pastebite, kad nušalimas yra giluminis, nedelsdami vykite į gydymo įstaigą.
Ką svarbu žinoti:
-
negalima šildyti galūnių karštoje vonioje, prie krosnelės arba arti laužo, nes audiniams netolygiai atšylant ir spazmuojant kraujagyslėms gali susidaryti trombų, dėl to audinių apmirimas pagilėja;
-
negalima nušalusios vietos trinti sniegu;
-
negalima nušalusios kūno dalies masažuoti;
-
negalima kišti galūnių prie atviros liepsnos – galite nusideginti;
-
skausmas, niežėjimas, deginimas (lyg badytų adatėlėmis) nušalusioje vietoje –atsigaunančios kraujotakos požymiai.
Apsisaugoti nuo šalčio yra paprasta: esant dideliam šalčiui reikia vengti ilgai būti lauke, stengtis visada judėti, nestovėti vietoje. Svarbiausia yra tinkama apranga – šilti, laisvi, neaptempti rūbai, judesių nevaržantys. Gerai, kai viršutiniai drabužiai yra neperpučiami vėjo. Svarbu patogi, neperšlampama, laisva avalynė. Būtina kepurė, šalikas, geriausia kumštinės pirštinės. Jeigu drabužiai sušlapo, kuo greičiau juos pakeiskite sausais. Per šalčius patariama valgyti kaloringesnį maistą, gerti daugiau skysčių, geriausia šiltų, – taip palaikoma kūno temperatūra. Reikėtų vengti alkoholio, kofeino, cigarečių.
Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė Gintarė Dapkutė