Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Kaip atpažinti pažeistą dantų emalį
Šeima ir sveikata

Kaip atpažinti pažeistą dantų emalį

ATNAUJINTA:31 liepos, 2018Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus žmogus sunaudoja 167 metrus tarpdančių siūlo, 14 litrų dantų skalavimo skysčio, 3 tūbeles dantų pastos ir net 7 valandas praleidžia valydamas dantis. Tad kaip nutinka, kad vis tiek skundžiamės dantų ligomis? Pasak gydytojos odontologės Nidos Aganauskienės, visos bėdos prasideda nuo pažeisto dantų emalio, todėl laiku pastebėjus ir tinkamai įvertinus dantų būklę nusiskundimų skaičius gerokai sumažėtų.

„Dantų emalis yra kiečiausias žmogaus organizmo audinys. Net 96–98 proc. jo masės sudaro neorganiniai junginiai, o pagrindinė tiek emalio, tiek dentino sudedamoji medžiaga yra hidroksiapatitas. Tačiau dantis „gyvena“ nelabai jam draugiškoje aplinkoje. Burnoje yra daug bakterijų, o jos higienai kartais skiriame per mažai dėmesio. Taip pat dėl amžiaus vyksta natūralūs dantų emalio pokyčiai, – sako N. Aganauskienė. – Padidėjęs skrandžio rūgštingumas, netaisyklingas sąkandis, griežimas dantimis, bakterijos – visa tai priežastys, dėl kurių pažeidžiamas emalis. Jis pats atsikurti negali ir mus pradeda kamuoti įvairiausios dantų ligos.“

N. Aganauskienės teigimu, net nedideli emalio pažeidimai veda prie rimtų problemų. Kadangi emalyje nėra ląstelių, galinčių atsikurti, ir bet koks mechaninis ar cheminis nusidėvėjimas, pažeidimas yra biologiškai negrįžtamas – dantimis, ypač emaliu, reikia rūpintis nuolatos. Negrįžtamai pažeistas emalis dantis padaro neatsparius išorės veiksniams, todėl pradedamas jausti skausmas, atsiranda jautrumas šalčiui bei karščiui, išauga ėduonies ir jo komplikacijų tikimybė, dantys ima greičiau gesti ir netgi galima jų netekti. Siekiant to išvengti odontologė rekomenduoja reguliariai naudoti dantų priežiūros priemones, prisotintas bioaktyviųjų mikrodalelių, analogiškų emalį sudarančiam hidroksiapatitui. O susidūrus su aktyviu ėduonimi, dantis jau būtina gydyti, t. y. plombuoti, jeigu defektas labai didelis – protezuoti.

Ir nors būtų sunku rasti žmogų, kuris neturėtų nė vieno plombuoto danties ar pažeidimų, nuolatinis dantų tikrinimas gali padėti juos sveikus išlaikyti ilgiau. Gydytoja pristato 4 būdus, kaip atpažinti pažeistą emalį:

  • Pageltę dantys. Pasak N. Aganauskienės, vienas paprasčiausių būdų įvertinti, ar dantų emalis nėra pažeistas, – stebėti dantų spalvą. Žinoma, svarbu suprasti, jog su amžiumi dantų spalva kinta palaipsniui, todėl tik pastebėjus staigius pokyčius verta sunerimti: „Emalis yra viršutinis dantų sluoksnis, dengiantis dentiną, o šis yra gelsvos spalvos, todėl bėgant metams ir plonėjant emalio sluoksniui dantys tampa gelsvesni, – pasakoja gydytoja odontologė. – Tiesa, pastebėjus dėmes ar geltonuojančius dantis iš karto panikuoti neverta – gali būti, kad dėl blogai nuvalytų apnašų jums tiesiog reikalinga profesionali burnos higiena. Jeigu po šios procedūros, kai pašalinamos dantų apnašos ir akmenys, geltonumas bei dėmės nedingsta, greičiausiai dantų emalis yra pažeistas. Galutinį verdiktą jums gali pasakyti tik dantų gydytojas, įvertinęs situaciją. Kartais tai būna ir stabilus ėduonis, kurio gydyti iš karto nereikia, bet būtina stebėti.“
  • Skylėti dantys. Emalio pažeidimai dantis paverčia trapius ir mažiau atsparius ėduoniui. „Vartodami angliavandenius, jais maitiname ir burnos ertmėje esančius mikroorganizmus. Jie skaido angliavandenius iki rūgščių, skatina seilių pH mažėjimą, dėl to vyksta danties audinių demineralizacija, arba, kitaip sakant, emalio tirpimas. Ištirpusio emalio vietose lengviau prasiskverbia ėduonis. Siekiant to išvengti reikia pasirūpinti atvirkštiniu demineralizacijai remineralizacijos procesu ir naudoti priemones, padedančias sustiprinti dantų emalį“, – pasakoja N. Aganauskienė ir priduria, kad remineralizacijos procesą burnos ertmėje palaikyti padeda dantų pasta, kurios sudėtyje yra bioaktyviųjų mikrodalelių. Būdamos panašios į žmogaus dantų struktūrą sudarantį hidroksiapatitą, jos įsiskverbia į mikroįtrūkius ir padeda kovoti su ėduonimi.
  • Įtrūkimai, įskilimai ir nudilimai. „Su šiomis problemomis dažniausiai susiduria vyresni žmonės. Jie dažniau turi nudilusius dantis, emalio įtrūkių, pleištinių defektų, o tai nulemia ne bakterijos, – paaiškina odontologė. – Tačiau pastebima, kad dėl streso ir intensyvaus gyvenimo būdo, kas, manoma, yra ir griežimo dantimis priežastis, tarp jaunų žmonų taip pat daugėja patologinio dantų nudilimo atvejų. Todėl pastebėjus įtrūkimus, įskilimus ar ertmes dantų paviršiuje privalu išsiaiškinti, ar nudilimas yra fiziologinis, ar patologinis. Geriausia būtų šalinti priežastis, dėl kurių patologiškai dyla dantys, ir, žinoma, laiku atstatyti nudilusius dantis.“
  • Netaisyklingas sąkandis. Anot N. Aganauskienės, sąkandžio problemos atsiranda dar jauname amžiuje, o vėliau dėl jų gali išsivystyti ir patologinis dantų nudilimas. Vienas iš būdų, kaip išvengti netaisyklingo sąkandžio ir dantų nudilimo, yra sveikesnio ir kietesnio maisto parinkimas mažiems vaikams, kai vystosi žandikaulis. „Ilgainiui pasikeitę valgymo įpročiai daro įtaką žandikaulio vystymuisi. Jei dantims trūksta vietos žandikaulyje, juos sunkiau prižiūrėti, jie gali greičiau sugesti. Šiandien maistas vartojamas vis minkštesnis, todėl žandikaulis vystosi mažiau. Pavyzdžiui, mūsų proseneliai valgydavo sveikesnį, kietesnį maistą, o šis skatindavo žandikaulį geriau vystytis ir taip sąkandžio problemų buvo mažiau, – sako moteris. – Žinoma, pamažu sveika mityba „grįžta į madą“. Sveikos mitybos principų reikėtų laikytis – jie padeda ne tik organizmui, bet ir dantims.“

Jei įtariate, kad jūsų sąkandis netaisyklingas, N. Aganauskienė rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytoju ortodontu, kuris patars, ar reikalingas sąkandžio koregavimas. Reikia atsiminti, kad daug ką lemia ir genetika: jeigu tėvai turi netaisyklingą sąkandį, tikėtina, kad su jo bėdomis susidurs ir jų atžalos.

Pastebėjus vos kelis pažeisto dantų emalio simptomus specialistė rekomenduoja nedelsiant apsilankyti pas dantų gydytoją. Profilaktiškai odontologas paciento dantis turėtų tikrinti kas pusę metų, o sveikiems dantims palaikyti N. Aganauskienė pataria visada su gydytoju pasitarti, kokią dantų pastą ir burnos skalavimo skystį naudoti, rinktis minkštą dantų šepetėlį, reguliariai naudoti tarpdančių siūlą, o maksimaliai švarai palaikyti nepamiršti ir vieno danties šepetėlio.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisUodų įkandimai: natūralūs būdai išvengti nemalonių pojūčių
Kitas straipsnis Perkaitimą lengva supainioti su apsinuodijimu

Susiję straipsniai

Ledų sezonas prasideda: kokios tendencijos karaliaus vasarą?

6 gegužės, 2026

Lietuviškas kokybiško gyvenimo receptas: tyla, gamta ir sveikas gyvenimo būdas

6 gegužės, 2026

Laisvalaikis be ekranų: kokios veiklos populiarėja tarp šeimų?

30 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.