Apie įvairias naudingas augalų savybes kalbama nuo seno. Ne viena močiutė dar ir šiandien tam tikras žoles ir augalus naudoja maistui ruošti ar ligoms gydyti. Ne ką mažiau ši sritis domina ir mokslininkus, tyrinėjančius naujus augalus bei ieškančius juose naudingų savybių, kurias būtų galima pritaikyti skirtingose srityse.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros profesoriaus Rimanto Venskutonio teigimu, augalus mokslininkai tyrinėja ieškodami funkcionalių maistinių medžiagų, pasižyminčių žmonių sveikatai ir maisto kokybei naudingomis savybėmis.
Perdirbti prieskoniniai ir aromatiniai augalai pramoniniu mastu naudojami maisto gamyboje, o įvairias žoleles ir iš jų pagamintus preparatus siūloma nusipirkti vaistinėse.
„Tokios medžiagos maistui suteikia spalvą, skonį, tinkamą tekstūrą. Jos gali apsaugoti oksidacinio gedimo ir mikroorganizmų vystymosi metu, ypač kenksmingųjų. Tyrinėdami įvairius augalus ieškome gamtinių natūralių antioksidantų, galinčių pailginti maisto vartojimo trukmę, lėtinti įvairius maiste vykstančius neigiamus procesus“, – teigė profesorius.
Tam tikras funkcijas šios medžiagos gali atlikti ir žmogaus organizme vartojant maistą, pavyzdžiui, sumažinti įvairių ligų riziką. Nustatyta, kad augaluose esančios medžiagos gali padėti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, įvairių vėžio formų, diabeto, osteoporozės ir kitų plačiai paplitusių ligų. Manoma, kad mitybos įtaka įvairiems susirgimams sudaro nuo 30 iki 70 proc., tad, ją koreguojant, galima sumažinti riziką ir mėgautis sveikesniu bei ilgesniu gyvenimu.
Pirmauja uogos ir prieskoniniai bei vaistiniai augalai
Pasaulyje suskaičiuojama iki 40 tūkstančių įvairių augalų rūšių, bet didžioji dalis jų yra mažai ištirta arba visai netirta.
KTU maisto mokslo ir technologijų ekspertai daugiausia tiria Lietuvos uogas ir įvairius retesnius medicininius bei aromatinius augalus. Pagrindinis jų uždavinys – atrasti kokių nors naujų, naudingų žmonėms medžiagų. Todėl nemažai tenka bendrauti su VDU Kauno botanikos sodu, Gamtos tyrimų centro Botanikos institutu, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės institutu, kitų valstybių partneriais.
„2015 m. Kinijos mokslininkė Youyou Tu gavo Nobelio premiją už labai stipraus antimaliarinio preparato artemizinino išskyrimą iš vienamečio kiečio ir jo išsamų ištyrimą. Sekdami tokiais pagirtinais pavyzdžiais kaskart pasirenkame vis įdomesnius augalus ir tikimės rasti junginių, galinčių atlikti tam tikras funkcijas maiste bei žmogaus organizme“, – teigė R. Venskutonis.
Pasak mokslininko, pagrindinis dėmesys skiriamas maistui tinkamoms medžiagoms, bet nemažai įvairių medžiagų gali rasti sau vietą kosmetikoje, vaistų gamyboje: „Augalas – kaip fabrikas, gaminantis tūkstančius skirtingų medžiagų. Tad svarbu išsiaiškinti jų struktūrą ir nustatyti, kokią įtaką gali daryti maistui ir žmogaus organizmui. Daug sužinome tokias medžiagas išskirdami, sukoncentruodami, išgrynindami, nustatydami chemines struktūras, išbandydami maiste.“
Naujajame projekte KTU maisto mokslo ir technologijų ekspertai ketina bendradarbiauti su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) ir išbandyti tam tikras medžiagas vėžinėse ląstelėse.
Žaliosios technologijos
Itin gausiu kiekiu naudingųjų veikliųjų medžiagų pasižyminčias lietuviškas uogas ir per 50 vaistinių bei aromatinių augalų iš Lietuvos ir užsienio valstybių tirdami KTU mokslininkai naudoja „žaliąsias technologijas“, pvz., ekstrakcijai naudojamus aplinkai ir žmogui kenksmingus organinius tirpiklius keičia virškrizinės būklės anglies dioksidu ar suspaustu vandeniu. Tai ne tik pigios, bet ir nekenksmingos medžiagos.
Neretai tyrimams pagelbsti ir „Erasmus“ stažuotės, kai magistrantas ar doktorantas išvyksta pas universiteto partnerius atlikti tam tikros tyrimo dalies, kurios padaryti Lietuvoje nėra galimybių.
„Moksliniai tyrimai yra brangūs, todėl dažniausiai šiai sričiai trūksta lėšų. Kelias finišo link nėra trumpas, tad norėdami, kad tyrimai būtų baigtiniai ir galėtume juos publikuoti geruose žurnaluose, tenka pasinaudoti ir „Erasmus“ stažuotėmis“, – atskleidė profesorius.
KTU nuotr.