Darbo našumas – tai ne vien motyvacijos ar organizacinės kultūros klausimas. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad produktyvumą tiesiogiai lemia ir aplinka, kurioje dirbame. Naujausiais duomenims, aplinkos parametrai – šviesa, oro kokybė ir garso lygis – gali turėti tiesioginį poveikį mūsų pažintinėms funkcijoms ir veiklos rezultatams. 2024 m. „Wiley Online Library“ publikuotų tyrimų duomenims, ergonomiškos, šviesios ir gerai vėdinamos darbo erdvės gali reikšmingai pagerinti produktyvumą ir sumažinti nuovargio jausmą, o jų interjeras – prisidėti prie geresnės bendros žmogaus savijautos.
Į ryšį su gamta orientuotas interjeras
Moksliniuose tyrimuose vis dažniau minimas darbo aplinkos poveikis emocinei būsenai bei veiklos rezultatams. Leidinyje „International Journal of Environmental Research and Public Health“ publikuotoje sisteminėje apžvalgoje teigiama, kad darbo vietos, kuriose gausu gamtos elementų, natūralių medžiagų ir šviesos dinamikos, siejamos su didesne motyvacija, kūrybiškumu ir mažesniu streso lygiu.
Britų kraštovaizdžio architektų studijos „Gillespies“ bendraįkūrėjo ir projektų partnerio Stepheno Richardso teigimu, kai patalpose juntamas natūralus ritmas – šviesos kaita, augmenijos artumas – lengviau atsistato dėmesys, mažėja įtampa.
Jo įmonės sprendiniai pritaikyti neseniai Vilniaus centriniame verslo rajone iškilusiame verslo centre „Sąvaržėlė“, kurį projektavo britų architektų biuras RSHP.
Vienas ryškiausių biofilinio dizaino elementų čia – 35 metrų ilgio vertikali instaliacija, apauginta visžaliais vijokliais. Jos tvarumui užtikrinti sukurta speciali konstrukcinė sistema su automatizuotu drėkinimo ciklu, leidžiančiu augalams augti natūraliai, be perteklinės priežiūros.
Toks sprendimas ne tik vizualiai praturtina interjerą, bet ir gerina mikroklimatą – augalai sugeria CO₂, išskiria deguonį ir padeda palaikyti sveikesnį oro balansą.
Pasak S. Richardso, daugelis senesnių biurų vis dar stokoja natūralios šviesos, ventiliacijos ir augmenijos, todėl biofilinio dizaino esmė – atkurti žmogaus natūralų ryšį su aplinka. Tokios erdvės ne tik gerina emocinę savijautą, bet ir didina produktyvumą, kūrybiškumą bei darbuotojų įsitraukimą.
Sprendimai per trumpalaikės finansinės logikos prizmę
NT rinkos ekspertė Sandra Jovaišaitė pritaria, jog apgalvotas interjeras ir modernūs inžineriniai sprendimai gali ne tik pagerinti darbo sąlygas, bet ir padėti formuoti naują darbo kultūrą – skatinti komandų bendradarbiavimą, įsitraukimą bei pasididžiavimą savo darbo vieta.
„Dirbant su nuomininkais, matome, kad persikėlus į kokybiškai suplanuotą biurą, darbuotojų lankomumas išauga, o erdvės, kurios užtikrina žmogaus gerovę, natūraliai tampa traukos centru tiek kolegoms, tiek klientams“, – teigia ekspertė.
Jos teigimu, kokybė – tai patalpų funkcionalumas, įrengimas, verslo centro architektūra, lokacija ir aplinkinė infrastruktūra. Tačiau visi šie siekiai turi tilpti į biudžeto ir įsipareigojimų rėmus.
Būtent dėl šios priežasties rinka neretai susiduria su paradoksu – deklaruojamos aukštos kokybės, tvarumo ar darbuotojų gerovės vertybės, tačiau sprendimai vis dar priimami per trumpalaikės finansinės logikos prizmę.
Oro kokybė ir kognityvinės funkcijos
Ekspertė atkreipia dėmesį, jog daugelis Vilniaus įmonių vis dar dirba senos statybos, energiškai neefektyviose patalpose, kuriose stokojama dėmesio darbuotojų darbo aplinkai – vidaus mikroklimatui, oro kokybei, natūraliai šviesai ir kitiems žmogaus savijautai svarbiems aspektams. Toks aplinkos nepakankamumas gali lemti mažesnį produktyvumą, didesnį nuovargį bei prastesnę darbuotojų emocinę gerovę.
„Wiley Online Library“ publikuotame tyrime nustatyta, kad geresnės ventiliacijos bei optimalaus mikroklimato sąlygos gali reikšmingai pagerinti kognityvinį efektyvumą, dėmesio išlaikymą ir sprendimų priėmimo greitį. Tinkamai sureguliuota darbo aplinka taip pat prisideda prie mažesnio streso ir didesnio kūrybiškumo.
„Šiuolaikiniai verslo centrai projektuojami vadovaujantis principu, jog pastato mikroklimatas turi prisitaikyti prie žmogaus, o ne atvirkščiai“, – pažymi S. Jovaišaitė. – „Pavyzdžiui, verslo centre „Sąvaržėlė“ kiekvienoje patalpoje įdiegta individuali mikroklimato valdymo sistema leidžia reguliuoti temperatūrą, oro drėgmę ir CO₂ lygį pagal realų poreikį. Šaltuoju sezonu oro drėkinimo sistema padeda išlaikyti sveiką balansą, o išmanūs energijos valdymo sprendimai sumažina energijos sąnaudas ir maksimaliai išnaudoja natūralią dienos šviesą“, – teigia S. Jovaišaitė.
Architektūra, kuri jungia, o ne atriboja
Pritzkerio architektūros premijos laureatas Richardas Rogersas, RSHP įkūrėjas, laikėsi požiūrio, jog architektūra turėtų būti atvira, skaidri ir humaniška – jungianti žmones, pastatus ir miestą. Ši filosofija išliko svarbi ir dabartiniuose studijos projektuose.
Tokie pastatai kaip „Lloyd’s“ ar „Leadenhall“ Londone bei „Towers“ Sidnėjuje išsiskiria sprendimais, kurie siekia užtikrinti natūralų apšvietimą, ryšį su aplinka ir žaliųjų erdvių integraciją.
Panašus požiūris pritaikytas ir Vilniuje – dešiniajame Neries krante iškilusioje „Sąvaržėlėje“. Pastate, kurio bendras nuomojamas plotas sieks beveik 21 tūkst. kv. m, pirmame aukšte suplanuotos prekybos, maitinimo ir paslaugų erdvės, o aukščiau – biurai.
