Vasarą tikriausiai nerasime žmogaus, kuriam netektų susidurti su kandančiais ar geliančiais nariuotakojais: uodais, mašalais, bitėmis, širšėmis ir kt. Vabzdžius, kurie kanda ar gelia, sąlygiškai galima skirstyti į dvi kategorijas – nuodingus ir nenuodingus. Nuodingi geliantys ir kandantys vabzdžiai: bitės, vapsvos, kamanės, širšės, skruzdėlės ir kt. Nenuodingi vabzdžiai: uodai, mašalai, musės, blakės, utėlės, blusos ir kt.
Koks skirtumas tarp įkandimo ir įgėlimo?
Skirtumą lemia įkandimo ar įgėlimo kilmė. Nuodingi nariuotakojai atakuoja gindamiesi, geluonimi ar žandikauliais suleisdami skausmingų nuodų. Nenuodingi vabzdžiai kanda ir dažniausiai suleidžia seilių su antikoaguliantais (medžiagomis, stabdančiomis kraujo krešėjimą) tam, kad galėtų misti mūsų krauju. Nors, įkandus nenuodingiems vabzdžiams, kartais gali atsirasti įvairių odos sudirginimo reakcijų, tačiau tik nuodingų nariuotakojų geluonis gali sukelti tokių ryškių alerginių reakcijų, kaip anafilaksinis šokas.
Įgėlusi bitė palieka geluonį su nuodų maišeliu. Nuodai toliau skiriasi iš maišelio, kol šis ištuštėja arba kol pašalinamas geluonis. Bitė, palikusi savo geluonį, žūva. O vapsvos, širšės ir kamanės geluonies nepalieka, tad gali gelti pakartotinai.
Visų minėtų geliančių vabzdžių pyktis pavojingas dar ir dėl to, kad geldami jie išskiria tam tikrų aliarminių feromonų, kurie sukelia dar didesnį į talką skubančių bendražygių agresyvumą. Taigi, įgėlus širšei ar bitei, reikia pasišalinti kuo toliau nuo įvykio vietos.
Vietinės ir išplitusios reakcijos
Nuodingi įgėlimai visada labai skausmingi, jie sukelia paraudimą ir patinimą. Tai vadinama vietinė reakcija. Jautresniems žmonėms gali išryškėti išplitusios reakcijos, kurioms būdingas išplitęs ryškus paraudimas ir patinimas, apie įkandimo vietą gali atsirasti dilgėlinė. Šios išplitusios reakcijos gali progresuoti ir sukelti negalavimų, pvz., kūno dilgėlinę, bendrą silpnumą, dezorientaciją, virškinamojo trakto veiklos sutrikimų (pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas), gimdos spazmus, šlapimo ir išmatų nelaikymą, dusulį, kosulį, kraujospūdžio kritimą, mieguistumą, apalpimą ir kt.
Nors nenuodingi nariuotakojai yra sąlygiškai ne tokie pavojingi (jų įkandimas daug rečiau sukelia alerginių reakcijų, kurios gali baigtis mirtimi), tačiau jie platina įvairias ligas, pvz., dėmėtąją šiltinę, maliariją ir kt.
Apsauga
Yra du apsisaugojimo nuo vabzdžių įgėlimo ar įkandimo būdai: vengti susidūrimo su jais ir naudoti vabzdžius atbaidančias medžiagas. Jos naudojamos individualiai žmogaus apsaugai. Jomis padengiama žmogaus oda, drabužiai, lovos ar užuolaidos. Gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros priemonių: aerozolių, tepalų, kremų, pieštukų. Veiksmingiausios jos būna nuo 15 min. iki 10 val. (dažniausiai vidutiniškai 4–6 val.). Veiksmingumas ir veikimo trukmė priklauso nuo priemonės rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo jai.
Efektyviausios priemonės yra tos, kurių sudėtyje yra DEET (n,n-diethyl-meta-toluamidas). Tačiau jos padeda apsisaugoti tik nuo kandančių nenuodingų nariuotakojų (uodų): piktų nuodingų kandančių ir geliančių vabzdžių (vapsvų, skruzdžių, širšių, bičių) jie neatbaido.
Gaminama ir priemonių patalpoms apsaugoti: insekticidus garinančios spiralės (dažnai naudojami piretroidai), elektriniai insekticidų garintuvai, ultragarsą ar ultravioletinius spindulius skleidžiančios lempos.
Lauke patartina naudoti uodams atbaidyti skirtas žvakes. Jų sudėtyje yra aromatinių medžiagų, kurios degdamos pasklinda aplinkoje ir atbaido uodus.
Kaip išvengti susidūrimo su geliančiais nariuotakojais?
Širšės dažniausiai sugelia žmones, kai pajudinamas jų lizdas. Kai kurių širšių rūšių atstovės lizdus daro žemėje, urveliuose, tad jas galima netyčia sutrikdyti ravint ar kasant. Kitų rūšių širšės lizdus daro medžių uoksuose, inkiluose, palėpėse ar pastatų plyšiuose. Širšių lizdai per vasarą didėja. Kuo lizdas didesnis ir kuo karštesnė diena, tuo aktyviau širšės gina lizdą.
Toliau pateikiama keletas patarimų, kaip išvengti susidūrimo su nepageidaujamais vabzdžiais.
• Vykdami į gamtą, nenaudokite kvepalų, kvapnių muilų, kremų ir tonikų.
• Nesipuoškite blizgančiais papuošalais.
• Venkite ryškiaspalvių gėlėtų ir tamsių drabužių: šviesūs vienspalviai drabužiai vabzdžiams yra ne tokie patrauklūs.
• Kontroliuokite kvapus išvykos į gamtą metu (maisto produktams ir gėrimams rekomenduotinos sandariai uždaromos talpos).
• Nepalikite atvirų talpų (ąsotėlių, butelių, popierinių pakelių ir kt.) su gėrimais, kad į juos nepakliūtų bičių, vapsvų ar kitų geliančių vabzdžių.
• Išardykite ar perkelkite kitur vapsvų ar širšių lizdus, esančius jūsų namo teritorijoje. Būtų geriau, jei tai atliktų specialistai.
• Atvirus langus ir duris užsandarinkite tinkleliu.
• Gamtoje pastebėję širšių ar vapsvų lizdą, nedarykite staigių judesių, nes jie gąsdina ir erzina šiuos vabzdžius. Nekvėpuokite į lizdo pusę: iškvepiamas šiltas oras irgi sukelia jų agresiją.
• Nemojuokite rankomis, kitaip tik dar labiau patrauksite lizdą ginančių vabzdžių dėmesį.
• Jei bitė ar širšė įskrido į automobilį, sustabdykite transporto priemonę saugioje vietoje ir atverkite visus langus, kad vabzdys galėtų išskristi.
Pirmoji pagalba įgėlus
Pirmiausia reikia ištraukti geluonį, tada nusiimti žiedus ir apyrankes (jei vabzdys įgėlė į plaštaką), dezinfekuoti įgeltą vietą. Dažniausi nusiskundimai – skausmas, patinimas ir niežėjimas. Tokios naminės priemonės, kaip sodos, sutrinto pelyno, gysločio, petražolių ar svogūno košelės kompresai, gali kiek palengvinti minėtus negalavimus. Medikai tokiu atveju siūlo ant pažeistos vietos dėti ledo gabalėlį, įsuktą į audinį, ir laikyti ne ilgiau kaip 15 min., naudoti vietinius anestetikus, analgetikus, preparatus nuo uždegimo, tepalus su kortikosteroidais. Žmonėms, alergiškiems bičių, vapsvų, širšių įkandimams, pravartu turėti švirkštą su adrenalinu.
Dažniausias nusiskundimas įkandus nenuodingam nariuotakojui – niežėjimas. Šiuo atveju efektyviausi tepalai su antihistamininiais preparatais ir anestetikais. Tepalas su kortikosteroidais veikia lėčiau, bet jo veikimo efektas ilgesnis.
Kaip ištraukti geluonį?
Paimkite buką peilį ir stipriai prispauskite prie odos visai šalia įstrigusio geluonies. Nuolat stipriai spausdami, gremžkite peiliu odos paviršių kartu su geluonimi. Taip pašalinsite geluonį išvengdami nuodų injekcijos – taip neretai atsitinka traukiant geluonį pincetu ar pirštais.
Kada kreiptis į gydytoją?
Net vienas įgėlimas gali būti pavojingas gyvybei, jei žmogus alergiškas bičių, vapsvų ar širšių nuodams. Tada gali prasidėti anafilaksinis šokas: žmogus suglemba, gali sutrikti jo sąmonė, krinta kraujo spaudimas, gresia mirtis. Bičių ir širšių nuodų cheminė sudėtis skiriasi, todėl žmogui, kuris nėra jautrus širšių nuodams, gali būti pavojingas bitės įgėlimas, ir atvirkščiai.
Bet kurios išplitusios reakcijos atveju reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Būtina kreiptis tada, kai vabzdžiui įgėlus išbėrė, patino veidas, pasunkėjo kvėpavimas, sunku ryti, svaigsta galva ar atsirado kitų negalavimų. Šie požymiai dažniausiai išryškėja praėjus kelioms minutėms ar valandai po įgėlimo.
Jei po vabzdžio įkandimo pasireiškė tik vietinės reakcijos, profesionalios pagalbos dažniausiai neprireikia. Tačiau jei vietinė reakcija pasireiškia stipriu patinimu ir skausmu, trikdančiu darbingumą ir miegą, vertėtų kreiptis pagalbos į medikus.
Jei įgeltąjį ištiko anafilaksinis šokas:
• kuo greičiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą bendruoju pagalbos telefonu 112 ar kitais greitosios medicinos pagalbos numeriais. Tiksliai nurodykite nelaimingo atsitikimo vietą – taip greičiau sulauksite pagalbos. Neskubėkite padėti ragelio – dispečeris patars, kaip tinkamai suteikti pirmąją pagalbą, kol atvyks medikai;
• vabzdžių sukandžiotą žmogų paguldykite į jam patogią padėtį ir pakelkite jo kojas aukščiau (tai padeda, jei nukentėjusiajam labai silpna, mirga akyse ar jis alpsta) arba pusiau pasodinkite (taip lengviau kvėpuoti, jei žmogus dūsta). Jokiu būdu neverskite jo vaikščioti ar stotis – tai gali sukelti staigią mirtį;
• jei žmogus neteko sąmonės (nustojo bendrauti, neatsako, nereaguoja), patikrinkite jo kvėpavimą ir pulsą. Jeigu jų nėra, pradėkite gaivinti.
Bet kuriuo atveju, jei po nemalonaus susidūrimo su nariuotakoju pakilo kūno temperatūra, ėmė skaudėti galvą ar atsirado kitų bendro negalavimo požymių, įkandimo vietoje atsirado besiplečiantis paraudimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad šis suteiktų profesionalią pagalbą.
Parengė Irina Bulsienė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė