Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Augalų pasaulis»Kaip emocijos siejasi su augalais?
Augalų pasaulis

Kaip emocijos siejasi su augalais?

ATNAUJINTA:3 birželio, 2018Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Iš viso Lietuvoje yra apie tūkstantį istorinių parkų, daugiausia jų – buvusių dvarų teritorijose. Tarp tokių autentiškų erdvių – ir daugiau nei 100-metį menantis Ilzenbergo dvaro parkas, naujai apželdintas itin netikėtu būdu – pagal 10 skirtingų emocijų.

Birželio 2 d., šeštadienį, Rokiškio r. įsikūrusiame Ilzenbergo dvare atidarytas pagal emocijas apželdintas parkas. 14 ha ploto parkas nebuvo atnaujintas daugiau nei 109-erius metus. Šį projektą netiesiogiai palietė vieno iškiliausių XIX a. pab. kraštovaizdžio architekto – Eduardo Fransua Andrė – ranka.

Atnaujintas Ilzenbergo parkas – įvairus ir skirtingai apgyvendintas (vienur – daugiau pastatų, infrastruktūros; kitur – gamtos), todėl emocijas jame kuria architektūrinių ir gamtos elementų – augalų, vandens ir žemės formų visuma. Parkai – žmogaus kūrybos ir gamtos stiprybės bei grožio rezultatas. O gamta žmogų veikia per augmeniją, jos spalvas, kvapus ir ypatingą energiją, įsitikinusi kraštovaizdžio architektė, E. Andrė klubo pirmininkė Vaiva Deveikienė. Moteris pabrėžia, jog kraštovaizdžio architektūra – tai atskira meno rūšis, kuri, kaip menui ir pridera, geba paveikti žmogų.

Nuo idilės iki paslapties

„Pabaigę parko gaivinimo etapą parkui „grąžinome“ reljefo raišką, erdvių kaitą bei vandens telkinių veidrodinius paviršius. Dvaro šeimininkai siekė per augmeniją atspindėti dvaro vertybes, todėl kilo emocijomis paremta idėja, praktiškai tapusi moksliniu metodu. Kadangi skirtingas jausenas reikia kažkaip apčiuopti, ypač daug dėmesio skyrėme augalų bei medžių rūšims, spalvai“, – pasakojo V. Deveikienė.

10 emocijomis paremtų zonų – tai įvairaus ploto erdvės, į kurias išdalyta 14 ha apimančio parko teritorija. Štai „Idilija“ pavadinta erdvė – tai lankytojų atvykimo vieta.

„Idilijoje“ gebėjau įžvelgti kone pastoralinę – kaip tapyboje – idilę: štai driekiasi ganyklos, kažkur tolumoje – kalvos, girdėti tyvuliuojantis vanduo, matyti akmeninės sienos. Tai sudaro tam tikrą harmoniją, kurią sustiprinome pasodindami ritmiškai pasikartojančių medžių eilę. Ilgainiui ketiname specialiai nepjauti žolės, kad vietomis išaugtų laukinės pievos, sužydėtų gėlės“, – kalbėjo kraštovaizdžio architektė.

Žengiant toliau prieinama tamsesnė, mistiškesnė tvenkinių erdvė. Ji pavadinta „Paslaptingumu“: ten teka vanduo, vyrauja šešėliai.

„Galima įsivaizduoti, kad tokioje tamsioje erdvėje gyvena laumės! Galbūt vėliau ten pasodinsime daugiau vandens pakrantes mėgstančių augalų, – teigė V. Deveikienė. – Vėliau parko lankytojus pasitinka atvira, kylanti erdvė – estrada, sodas. Joje daug žydėjimo ir šviesos. Tai – „Džiaugsmingoji“ dalis, kuri tam tikra prasme sietina ir su vykstančiais koncertais.“

Naujai apželdinto Ilzenbergo dvaro parko atidarymo metu pasodinti ir Stelmužės ąžuolo genų turintys ąžuoliukai. Ąžuolai jau savaime – didingumo, galybės, ilgaamžiškumo simboliai, todėl jiems parinkta reprezentacinė erdvė – „Prakilnumo“ zona, esanti greta dvaro rūmų.  Planuojama, kad visoje teritorijoje iš viso išsiteks apie keliolika medelių.

E. Andrė palikimas – apželdinimo principai

„Tam tikra prasme esame E. Andrė mokiniai – teko nemažai tyrinėti jo kūrybą, žinome pagrindinius jo teiginius – principus, kurių jis laikydavosi kurdamas Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, prancūzų kraštovaizdžio architekto projektuoto Lentvario dvaro parke yra vietos, vadinamos „Šveicarija“ arba „Rivjera“ (atitinkamai dėl kalvotumo arba pakrantės). Taigi E. Andrė parkuose kūrė emocionaliai paveikius kraštovaizdžius, sukeliančius lankytojams stiprias emocijas, tačiau nebūtinai jas įvardydamas, kaip kad padarėme Ilzenbergo parke“, – teigė idėjos autorė.

Ilzenbergo dvaro parką būtų galima vadinti šiaurietiška Arkadija. Toks pavadinimas jau keletą šimtmečių yra prigijęs romantiškiesiems parkams: Arkadija nuo seno vadinamas nostalgijos kupinas kraštovaizdis, kur žmogus susilieja su gamta, tai – civilizacijos ydų nepaliesta idilės šalis, kurią antikos ir Renesanso poetai vaizdavo kaip laimingą piemenų kraštą.

Parko atidarymo bei ąžuolų sodinimo dieną Ilzenbergo dvarvietėje buvo minima ir Tarptautinė šeimos diena: vyko pirmasis Birželio muzikos festivalio koncertas, jame pasirodė Kupiškio menų mokyklos moksleiviai bei mokytojai.

Nuotrauka iš ilzenbergas.lt

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisDu rekordus pasiekusi Agnė Šerkšnienė ne tik įsiveržė į elitą, bet ir palengvino kelią Europos čempionate
Kitas straipsnis Atostogos su šeima: 7 kelionių kryptys po Lietuvą ir aplink

Susiję straipsniai

Atšalę orai nesustabdė: VDU Botanikos sode Kaune prasideda didysis tulpių žydėjimas

29 balandžio, 2026

Kodėl sodiname mišką: faktai vietoje mitų

27 balandžio, 2026

Burbiškio dvare pražydo pirmosios tulpės – artėja žydėjimo šventė

21 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.