Švęsdami Lietuvos narystės dešimtmetį Europos Sąjungoje, pastarosiomis savaitėmis daug kalbame apie buvimo šioje bendrijoje vertę ir naudą kiekvienam žmogui. Viena iš Europos Sąjungos veiklos sričių, svarbių kiekvieno kasdieniam gyvenimui, – vartotojų apsauga. Europos Sąjungoje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas – laisvai galime pirkti prekes ar naudotis paslaugomis kitoje valstybėje narėje. Tačiau kartais nutinka, jog gautos prekės ar paslaugos neatitinka mūsų lūkesčių, o jei jos įsigytos svetimoje valstybėje, dažnai nežinome, ar galime tikėtis kokios nors kompensacijos.
Europos Parlamentas – institucija, ypač aktyviai siekianti priimti vartotojų teises aktyviau ginančius teisės aktus. Tokiais teisės aktais visų pirma siekiama, kad pirkėjas gautų kuo tikslesnę ir skaidresnę informaciją apie įsigyjamus produktus ar paslaugas. Tai pasakytina tiek apie maisto produktų ženklinimą (EP iniciatyva nustatyta, jog etiketėse pateikiama informacija būtų pateikiama suprantamai ir tik tokia, kuri buvo patvirtinta moksliniais tyrimais), tiek ir apie įvairias vartojimo sutartis (dėl ES teisės aktų, imdami paskolą, galime aiškiai matyti, kokią galutinę sumą kas mėnesį turėsime grąžinti).
Net ir tada, kai įsigyjame prekes ar paslaugas pakankamai apie jas žinodami, ne visada liekame jomis patenkinti. Tokiais atvejais ES teisės aktai užtikrina kiekvienam galimybę, kitoje ES valstybėje įsigijus prekę ar paslaugą, o trūkumus pastebėjus tik parvykus namo, gauti kompensaciją savo valstybėje. Tokia nuostata galioja tiek nekokybiškoms prekėms (pvz., batams, automobiliams ar bet kokiai prekei, internetu įsigytai iš kitos ES valstybės), tiek paslaugoms. Kalbant apie paslaugas, vartotojai dažniausiai nukenčia įsigydami turizmo ar kelionių paslaugas, pvz., suteikiamas žemesnės kategorijos viešbutis, atšaukiamas ar atidedamas skrydis. Įvairiuose ES teisės aktuose įtvirtintos keleivių ir poilsiautojų teisės ir paslaugų teikėjų atsakomybė užtikrinti ne žemesnės klasės viešbutį, nei numatyta, kompensuoti už prarastą bagažą, neįvykusį ar vėluojantį skrydį. Naujausiu teisės aktu kelionių organizatorius tampa atsakingas už visas savo parduodamas paslaugas, neatsižvelgiant į tai, ar pats jas suteikia, t. y. kelionių agentūra, jei jai sumokėjote už visas savo atostogas, privalo jums sumokėti kompensaciją net jei ji yra tik tarpininkas tarp jūsų ir kelionės sąlygas pakeitusios skrydžių įmonės ar viešbučio.
Kalbant apie keliones, prieš kelerius metus numatyta, kad ilgo nuotolio kelionių (visų pirma lėktuvais, keltais, autobusais) infrastruktūra (stotys, uostai, oro uostai) ir joje pateikiama informacija (apie maršrutus, reisų atidėjimą ir pan.) privalo būti pritaikyta neįgaliems asmenims (turintiems judėjimo, klausos ar regos negalią). Be to, neįgaliuosius lydintiems asmenims (kai tokia lydinčiųjų pagalba reikalinga) turi būti suteikta galimybė keliauti nemokamai.
Nebeįsivaizduojame savo kelionių ir gyvenimo be mobiliųjų įrenginių. Naudojame juos bendravimui, darbui, informacijos paieškai. Vis dėlto Europoje be sienų kainos už telekomunikacijų paslaugas, kai jomis naudojamės užsienyje, tebėra didesnės, nei norėtume. Jau beveik dešimt metų Europos Parlamento iniciatyva yra palaipsniui mažinami tarptinklinio ryšio tarifai. Štai ir nuo šių metų liepos 1 dienos, keliaudami į kitas ES valstybes, mokėsime dar mažiau, nei mokėdavome iki šiol. O nuo 2017 metų vidurio, būdami užsienyje, namo skambinsime, į skambučius atsiliepsime, internete mobiliaisiais įrenginiais naršysime tokiomis pačiomis sąlygomis ir kainomis, kaip ir būdami namie.
Viena iš specifinių turizmo rūšių – medicininis turizmas. Vis daugėja europiečių, vykstančių į kitas ES valstybes pas širdies, plastikos chirurgijos, odontologijos ar kitų medicinos sričių specialistus. Prieš kelerius metus priimta šiems žmonėms aktuali ES direktyva, kurioje numatyta, jog jie iš savo valstybės ligonių kasų gali gauti kompensaciją už kitoje ES valstybėje turėtas medicinos paslaugų išlaidas (žinoma, neperžengiant savo valstybėje numatytų kompensacijų ribų).
Dar vienas su sveikatos apsauga susijęs vartotojų teisių apsaugos pavyzdys (nors šiaip sveikatos apsauga yra daugiau valstybių, o ne Europos Sąjungos reguliavimo dalykas) – vaistų kainų skaidrumas. ES direktyvoje numatyta, kad valstybės turi priimti skaidresnes taisykles, kuriomis remiantis būtų nustatomos vaistų kainos. Remiantis šiomis taisyklėmis, turi būti viešai skelbiamas ekspertų, dalyvaujančių nustatant kainas, sąrašas (tiksliau, ne pačių kainų, o valstybės kompensuojamos vaistų kainos dalies) ir jų interesų deklaracijos (ne paslaptis, jog dauguma tokių ekspertų dirba ir farmacijos įmonėse), taip pat siūloma viešai skelbti ir pačius patvirtintus vaistų kainų sąrašus.
Be to, valstybė privalo viešai skelbti kriterijus, kuriais remdamasi priima sprendimą įrašyti vaistą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Taip pat privalo būti sudarytos palankesnės sąlygos į šį sąrašą įtraukti ir lygiavertes (dažnai ir pigesnes) jau sąraše esančių medikamentų alternatyvas (ypač jei jos jau yra patvirtintos kitose ES valstybėse).
Taigi užduodami sau klausimą: „Ką kiekvienam mūsų asmeniškai davė ta Europos Sąjunga“, – nepamirškime šių pokyčių labai svarbiose mūsų gyvenimo srityse. Taip pat būkime budrūs, atsakingi ir pilietiški: dažniau išsakykime savo nuomonę apie pokyčius, kurių norime. Nes būtent piliečių balsas turi būti politikų ir ES institucijų darbų pamatas. O kai tie išsakyti lūkesčiai atsispindės kasdienybėje, neabejotinai žmonės turės daugiau paskatų tikėti tiek Europa, tiek jiems atstovaujančių organizacijų, institucijų ar politikų darbu.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė