Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu 2015 m. birželio mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko vartotojų tyrimą ir verslo subjektų apklausą, kurių tikslas buvo išsiaiškinti, kaip gyventojai ir verslininkai vertina euro įvedimą Lietuvoje. Analogiška apklausa buvo atlikta ir 2014 m. gruodžio mėnesį, euro įvedimo Lietuvoje išvakarėse.
Padaugėjo norinčiųjų, kad dvigubos kainos būtų rašomos iki gruodžio
Absoliuti dauguma gyventojų (84 proc.) nurodė, kad kainų nurodymas dviem valiutomis jiems yra naudingas įprantant prie euro. Tai žymiai daugiau, nei nurodė prieš pusę metų (59 proc.). 46 proc. gyventojų norėtų, kad kainos dviem valiutomis būtų rašomos iki gruodžio mėnesio, 18 proc. – kad iki liepos, o 36 proc. tai nėra svarbu. Per pusę metų padaugėjo norinčiųjų, kad dvigubos kainos būtų rašomos iki gruodžio – daugumą jų sudaro vyresnio amžiaus gyventojai (63 proc.).
75 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad jiems neteko susidurti su neteisingu kainų perskaičiavimu į litus. Dažniau tai nurodė vyresnio amžiaus žmonės (83 proc.). Su neteisingu kainų perskaičiavimu dažnai susidūrė 10 proc., o dar 14 proc. pažymėjo, kad tokie atvejai reti.
Įvedant eurą pastebėjo kainų pokyčių
Į klausimą, ar dažnai tenka pastebėti atvejų, kai dėl euro įvedimo padidėjo kainos, teigiamai atsakė 55 proc. respondentų, t. y. 10 proc. daugiau nei prieš pusmetį, 15 proc. – tiek pat, kaip ir 2014 m. gruodį, – atsakė, kad tokie atvejai reti, o 28 proc. – beveik trečdaliu mažiau nei prieš pusmetį (40 proc.) – pažymėjo, kad jiems neteko pastebėti padidėjusių kainų.
Dažniausiai buvo nurodoma, kad pakilo kirpyklų ir grožio salonų paslaugų kainos, tai paminėjo 27 proc. respondentų. 25 proc. nurodė, kad pakilo maisto kainos apskritai. Atskirai pagal produktų grupes buvo nurodoma, kad padidėjo vaisių ir daržovių kainos – (taip manančiųjų – 24 proc.), mėsos kainos (20 proc.), duonos gaminių kainos (18 proc.), pieno ir jo gaminių kainos (15 proc.).
Vis dėlto, dalies apklaustųjų nuomone, įvedus eurą kai kurių prekių ir paslaugų kainos sumažėjo. Maisto produktų kainų mažėjimą nurodė 13 proc., pieno produktų kainų mažėjimą – taip pat 13 proc. gyventojų, o sumažėjusias kuro bei komunalinių paslaugų kainas nurodė atitinkamai 12 proc. ir 9 proc. respondentų.
71 proc. respondentų nuomone, svarbiausias euro įvedimo Lietuvoje pranašumas yra tai, kad nebereikia keisti pinigų važiuojant į daugelį ES šalių. Kiti pranašumai buvo minimi rečiau: pozityvi įtaka ekonomikai – 18 proc., stabili valiuta – 15 proc., pakilęs Lietuvos autoritetas pasaulyje – 15 proc. Kaip euro įvedimo trūkumą 73 proc. apklaustųjų nurodė prekių ir paslaugų kainų didėjimą ir lito – vieno iš Lietuvos valstybingumo ženklų – praradimą (60 proc.).
Euro naudą mato ir verslininkai
Dauguma (76 proc.) apklausos dalyvių verslininkų kaip euro įvedimo pranašumą irgi nurodė, kad važiuojant į užsienį nebereikės keisti pinigų. Kad euras stabili valiuta, nurodė 20 proc., kad bus teigiama įtaka Lietuvos ekonomikai – 17 proc., kad pakils Lietuvos autoritetas pasaulyje – 16 proc. 19 proc. apklaustųjų nurodė, kad įvedus eurą Lietuvoje naudos jiems nebus.
Apie pusė (52 proc.) apklausiamų įmonių nurodė, kad dėl euro įvedimo turėjo papildomų išlaidų. Dažniau tai nurodė parduotuvės (63 proc.) ir maitinimo įstaigos (60 proc.), o paslaugų teikėjai mažiau – 41 proc. Dauguma jų (78 proc.) teigė, kad papildomos lėšos buvo skirtos kasos aparatams perprogramuoti bei programoms atnaujinti.
Informacijos apie euro įvedimą pakako
Absoliuti dauguma įmonių atstovų (95 proc.) nurodė, kad jiems pakanka informacijos apie teisės aktų nustatytus reikalavimus, susijusius su euro įvedimu. 88 proc. verslininkų nurodė, kad teisės aktai ir reikalavimai įvedus eurą yra aiškūs ir suprantami.
Beveik trečdalis (29 proc.) įmonių atstovų nurodė, kad jie patys arba įmonių darbuotojai dalyvavo seminaruose, kuriuose buvo aiškinami su euro įvedimu susiję dalykai, ir 95 proc. dalyvių tie seminarai buvo naudingi. Daugiausia dalyvavusiųjų tokiuose seminaruose buvo iš Telšių (36 proc.), Panevėžio (35 proc.) ir Kauno (34 proc.) apskričių verslo įmonių.
Į klausimą, ar euro įvedimas paskatino panašiose įmonėse kelti kainas, teigiamai atsakė 30 proc. verslininkų, o 38 proc. verslo įmonių teigė, kad įvedus eurą panašiose į jas įmonėse kainos didinamos nebuvo. Manančiųjų, kad įvedus eurą prekių ir paslaugų kainos didėjo, verslininkų nuomone, daugiausia brango maistas (37 proc.) ir kirpyklų bei grožio salonų paslaugos (26 proc.).
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos inf.