Kiekvieną kovą visame pasaulyje yra organizuojama „Smegenų pažinimo savaitė“ (angl. „Brain Awareness Week“). Jos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į smegenų mokslo pasiekimus, stiprinti žmonių susidomėjimą smegenimis ir su jomis susijusiomis ligomis bei jų veiksminga prevencija, prie kurios savo veiksmais galime prisidėti kiekvienas.
Smegenų ligos itin aktuali tema, nes maždaug 165 milijonai europiečių gyvena turėdami smegenų sutrikimų, tai viena didžiausių sveikatos problemų. Manoma, kad vienas iš trijų žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu kenčia nuo neurologinių ar psichinių sutrikimų.
Pasak Agnės Gaižauskienės, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės, visoje Europoje metinės smegenų ligų gydymo išlaidos jau dabar siekia net 800 mlrd. eurų.
„Vis ilgėjantis žmonių išgyvenamumas suponuoja, kad jų gydymo išlaidos dar labiau augs, todėl svarbu susitelkti ir ieškoti sprendimų. Būtina užtikrinti geresnį sveikatos sistemos finansavimą žvelgiant į kelerių metų perspektyvą, o ne tik suplanuojant dar vienų ateinančių metų biudžetą. Gerovės valstybėje, kuri dabar kuriama Lietuvoje, kiekvienas pilietis turi pasitikėti sveikatos sistema ir gauti ne tik efektyvią pagalbą susirgęs, bet ir pasiekiamą ligų prevenciją. Efektyvi prevencija negali būti užtikrinta be pakankamo finansavimo. Tačiau su turimais Lietuvos sveikatos apsaugos valstybinio finansavimo resursais, kurie yra vieni mažiausių ir siekia vos 4,29 proc. nuo BVP, trečdaliu atsilieka nuo EBPO, kalbėti apie efektyvios prevencijos finansavimą dar neverta“, – sako A. Gaižauskienė.
Demencija – PSO prioritetas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta demenciją visuomenės sveikatos prioritetu ir dar 2017 metais Pasaulio sveikatos asamblėja patvirtino Visuotinį veiksmų planą dėl visuomenės sveikatos atsako į demenciją 2017–2025 m. Jame išskiriamos šios sritys: supratimo apie demenciją didinimas, jai palankių iniciatyvų kūrimas, demencijos rizikos mažinimas, diagnostika, gydymas ir priežiūra, parama sergantiems demencija, moksliniai tyrimai ir inovacijos.
„PSO demencijos rizikos mažinimo gairėse pateikiamos įrodymais grįstos rekomendacijos dėl intervencijų, skirtų sumažinti modifikuojamiems rizikos veiksniams, tokiems kaip fizinis neveiklumas, nesveika mityba, taip pat nurodoma kontroliuoti su demencija susijusias tokias sveikatos problemas, kaip hipertenzija ar diabetas. Norint ne tik įgyvendinti PSO rekomendacijas, bet ir suteikti galimybių žmonėms nuosekliai sekti savo sveikatos būklę, periodiškai atlikti reikiamus tyrimus, taip laiku diagnozuojant tam tikrus smegenų sutrikimus, taip pat būtinas sklandus sveikatos sistemos finansavimas“, – primena A. Gaižauskienė.
Efektyvi prevencija pažintį su senatvine demencija gali nukelti 10 ar net 15 metų, todėl pažangių valstybių investicijos yra nukreiptos į geresnį smegenų funkcijos ir disfunkcijos supratimą, diagnostikos ir stebėjimo, prevencijos, gydymo, priežiūros ir palaikymo metodų kūrimą. Tai leidžia ne tik padėti valdyti lėtines smegenų ligas, geriau suprasti, kas jas lemia, bet ir kovoti su tomis ligomis, kurios vis dar nėra pagydomos.
Ne visos smegenų ligos gydomos
Smegenų sutrikimai apima neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio, Parkinsono liga, ir kitus sutrikimus, pavyzdžiui, epilepsiją, depresiją, insultą, migreną, miego sutrikimus, galvos smegenų traumas, skausmo sindromus ar priklausomybę.
Tačiau vienas dažniausių smegenų sutrikimų, kuriuo pasaulyje serga beveik 50 mln. žmonių, – demencija. Kasmet nustatoma net 10 mln. naujų jos atvejų. Neuropsichologijos mokslų daktarės Ramunės Dirvanskienės teigimu, nors demencija nėra išgydoma, tačiau jai didelę įtaką turi prevencija, galinti šį sindromą nutolinti.
„Tai ypač svarbu dabar, sparčiai ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, nes vis daugiau asmenų sulaukia itin garbaus amžiaus, kurio dažnas palydovas yra senatvinė demencija. Augant vyresnio amžiaus visuomenės daliai didėja ir nuolatinės priežiūros paslaugų poreikis. Tačiau, remiantis įvairiais teoriniais mokslininkų skaičiavimais, jei asmuo laiku imasi prevencijos, demencijos pradžią įmanoma nutolinti net dešimčia ar penkiolika metų – tai yra labai reikšmingas skaičius tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Be to, kad demencija tampa sunkia psichologine ir finansine našta sergančiojo šeimai, ji sukelia ir virtinę socialinių bei ekonominių pasekmių visai valstybei“, – sako dr. R. Dirvanskienė.
Pasak jos, vis daugiau mokslininkų tiria smegenų ligas, tačiau, norint pasiekti geresnių rezultatų, reikalingas glaudus tarpdisciplininis bendradarbiavimas. Kartais tam tikri smegenų sutrikimai gali būti susiję su gretutinėmis ligomis ar gyvensenos įpročiais, todėl būtinas visų specialistų įsitraukimas ir pakankami sveikatos priežiūros sistemos resursai. Vis dėlto dalis atsakomybės dėl prevencijos tenka ne tik sveikatos sistemai, bet ir kiekvienam mūsų.
Neieškokite stebuklingo produkto
Daugelis klaidingai mano, kad, siekiant pagerinti smegenų veiklą, pakaks išgerti dozę vitaminų arba šiek tiek daugiau laisvo laiko paskirti galvosūkiams. Dr. R. Dirvanskienės teigimu, kol kas moksliniai tyrimai nerodo tiesioginės koreliacijos tarp kryžiažodžių sprendimo ir geresnės smegenų veiklos.
Pasak jos, norėdami iš esmės pagerinti smegenų veiklą ir pasiekti gerų rezultatų, pirmiausia turime suvokti, kad tai yra dalykų kompleksas, į kuriuos kiekvienas žmogus turi atkreipti dėmesį.
„Viskas susideda iš labai daug veiksnių. Kaip ir norint pagerinti bendrą savo sveikatos būklę, taip ir siekiant geresnės smegenų veiklos, nėra vieno stebuklingo vitamino. Labai svarbu užsiimti aktyvia fizine ir protine veikla, vadovautis visavertės mitybos principais, tačiau nepamiršti, kad nėra vieno stebuklingo produkto, gerinančio atmintį“, – sako dr. R. Dirvanskienė.
Ji taip pat pažymi, kad kiekvieną amžiaus grupę lydi tam tikri rizikos veiksniai, kurie ateityje gali padidinti demencijos riziką. Kai kurie jų apima net ir vaikystės tarpsnį. Pavyzdžiui, jeigu mokinys neįgyja pagrindinio išsilavinimo, didėja tikimybė, kad jis nedirbs su protine veikla susijusio darbo ar gyvens nesaugioje aplinkoje, o tai ateityje gali turėti įtakos tam tikriems smegenų susirgimams.
„Kaip vienas didžiausių demencijos riziką didinančių veiksnių vidutiniame amžiuje įvardijami nekoreguojami klausos sutrikimai. Asmenys, dėl tam tikrų priežasčių atsisakantys naudotis klausos aparatu, ilgainiui vis mažiau įsitraukia į pokalbius su kitais žmonėmis, saviizoliuojasi, o nuo to nukenčia jų tarpasmeniniai santykiai ir socialinė veikla“, – sako dr. R. Dirvanskienė.
Kaip išlošti papildomų metų savo smegenims?
Dr. R. Dirvanskienė pastebi, kad žmonės labiausiai bijo ligų, kurios riboja protinę veiklą, tačiau dėl šios priežasties didėja ir susidomėjimas smegenų susirgimais, jų prevencija. Kalbant apie dažniausias neurodegeneracines ligas, genetika čia atlieka santykinai nedidelį vaidmenį ir gali lemti vos 10 proc. susirgimų, todėl labai svarbus išlieka paties žmogaus įsitraukimas ir noras pasirūpinti savo sveikata.
Tyrimais pavyko atskleisti, kokie išoriniai veiksniai turi įtakos smegenų veiklai, kokie gydymo metodai yra veiksmingi, esant tam tikriems susirgimams, arba kas gali padėti tų susirgimų išvengti ar juos nutolinti.
„Smegenims yra naudingi tie patys dalykai, kaip ir visam žmogaus kūnui, – subalansuota sveika mityba ir gyvensena. Įprastai tai, kas gerai kitiems žmogaus organams, turi naudos ir smegenims. Pavyzdžiui, sportuojant gerėja kraujotaka, o smegenų ląstelės yra geriau aprūpinamos deguonimi ir maistingomis medžiagomis, tad geriau atlieka savo funkcijas“, – pažymi dr. R. Dirvanskienė.
Pasak jos, nepakanka tik užsiimti fizine veikla, žmogus taip pat turi laikytis tinkamo miego režimo ir jo kokybei skirti pakankamai dėmesio, nes miegas yra būtinas gerai smegenų veiklai. Taip pat reikia stengtis sumažinti streso lygį, kuris neretai nulemia įvairius smegenų susirgimus.
Dr. R. Dirvanskienė taip pat pažymi, kad nevisavertės mitybos sukeliami virškinimo sistemos sutrikimai mokslininkų vis dažniau siejami ir su smegenų ligomis, todėl svarbu pasirūpinti, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų.