Pasak specialistų, šilta, drėgna ir derlinga vasara buvo itin palanki graužikų populiacijos pagausėjimui. Vėstant orams bei mažėjant maisto atsargoms gamtoje, graužikai ima plūsti į namus. Tikriausiai nedaug rasime žmonių, kurie labai mėgtų laukinių padermių peles bei žiurkes ir džiaugtųsi aptikę šiuos graužikus savo būste. Šie neprašyti įnamiai begėdiškai naudojasi mūsų sukauptomis maisto atsargomis, gadina materialines vertybes, teršia aplinką, platina mūsų sveikatai pavojingus ligų sukėlėjus, o jų krebždėjimas, šnarėjimas ir cypsėjimas naktimis, neleidžia mums ramiai ilsėtis.
Peliniai graužikai yra dažniausiai koneveikiami, nes jie gadina maisto produktus, baldus, kailius, odą, tekstilę ir kt., platina įvairias žmonėms ir gyvūnams pavojingas ligas. Laukinės pelės žaloja jaunuolynus ir sodus: apgraužia medelių ir krūmų žievę, šakutes, pažeidžia arba nukanda pumpurus, rausdamos urvelius gali pažeisti medelių šaknis. Gausus laukinių pelių būrys gali padayti žalos ir gyvūnams (išgeria paukščių kiaušinius, suėda jauniklius, gali pridaryti žalos bitynams).
Pelės ir žiurkės netoleruoja alkio ir vandens stygiaus – be maisto gali gyventi ne ilgiau kaip 3-4 paras, be vandens – vieną parą.Todėl ir jų apetitas labai didelis: šimto žiurkių kolonija per metus gali sudoroti vieną toną maisto. Išbadėjusios žiurkės būna itin agresyvios – neretai suėda mažus viščiukus, žąsiukus, ančiukus, triušiukus, gali užpulti vaikus ir net suaugusiuosius žmones.
Namuose laikomi graužikai, pirkti zooparduotuvėse, (žiurkėnai, pelės, žiurkės, jūrų kiaulytės ir kt.) didelių pavojų žmonių sveikatai nekelia, nors kartais jautriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas, odos išbėrimus, astmą. Daugiausiai nemalonumų galima tikėtis iš laukinių graužikų, kurie platina žmonėms pavojingas ligas. Pasaulyje registruojamos 35 ligos, kurias platina pelės ir žiurkės. Šios ligos žmogui gali būti tiesiogiai perduotos liečiant graužikus, kontaktuojant su jų seilėmis, šlapimu, išmatomis, įkandus ar įdrėskus graužikams (jersiniozė, leptospirozė, pseudotuberkuliozė, žiurkių įkandimo liga, Hanta virusų sukeltos infekcijos, hemoraginė karštinė su inkstų sindromu, Omsko hemoraginė karštinė, Lasa karštinė, limfocitinis choriomeningitas, maras, salmoneliozė, tuliaremija, Pietų Amerikos arenovirusinė infekcija ir kt.). Netiesiogai graužikų platinamos ligos gali būti perduotos per erkes, blusas, uodus ir kitus nariuotakojus, kurie maitinosi infekuotų graužikų krauju ar jų išskyromis (erkinis encefalitas, Laimo liga, riketsiozė, babeziozė, erlichiozė, leišmaniozė, dėmėtoji šiltinė, himenolepidozė ir kt.).
Lietuvoje graužikų platinamų ligų grupėje daugiausiai registruojama jersiniozės atvejų. Jersiniozė – žarnyno užkrečiamoji liga, kuri pasireiškia galvos, raumenų, sąnarių skausmais, atsiranda silpnumas, temperatūra pakyla iki 38 – 39 laipsnių, ligonį pykina, jis vemia, gali gausiai viduriuoti, kartais su kraujo priemaiša, vargina dešinės pilvo pusės skausmai, neretai atsiranda simetrinis liemens ir galūnių bėrimas. Ligos sukėlėjai jersinijos yra atsparios šalčiui, ilgai išgyvena ir dauginasi ant daržovių bei vaisių, laikomų vėsiuose rūsiuose, saugyklose ir šaldytuvuose. Šia liga galima užsikrėsti per sukėlėjais užterštas daržoves, užterštus vaisius, vandenį, mėsą, paukštieną, nevirintą pieną, geriant atvirų telkinių vandenį. Kai kurių autorių teigimu, iki 20 proc. tirtų mėsos, 12 proc. daržovių ir 6 proc. paruoštų maisto produktų užteršti šios ligos sukėlėjais. Nustatyta, kad jersinijos sugeba daugintis net šaldytuve laikomuose maisto produktuose.
Pastarąjį dešimtmetį daugiausiai jersiniozės atvejų nustatyta 2005 m. Šia, graužikų platinama liga, sirgo 130 Kauno apskrities gyventojų. 2012 m. jersiniozė diagnozuota 52-iems Kauno apskrities gyventojams. Daugiau nei pusė sirgusiųjų – vaikai iki 3 m. amžiaus. Šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais jersiniozė diagnozuota 25-iems Kauno apskrities gyventojams (pernai per tą patį laikotarpį užregistruoti 32 jersiniozės atvejai).
Kitos tiesiogiai graužikų platinamos ligos (leptospirozė, pseudotuberkuliozė, tuliaremija) Kauno apskrityje registruojamos retai – pavieniai atvejai per metus.
Kaip išvengti graužikų invazijos?
Nepalikite graužikams maisto:
• Nepalikite lauke naminių gyvūnų maisto atviruose induose.
• Gyvūnų maistą laikykite sandariai uždarytą.
• Maisto atliekas laikykite šiukšliadėžėse su dangčiu.
• Maisto produktus (kruopas, miltus, duoną ir kt.) laikykite uždarose talpose, graužikams nepasiekiamose vietose.
Neradę maisto, graužikai būste ilgai neužsibus, nes alkį ištveria vos kelias paras. Taigi, nieko nepešę, jie iškeliaus kitur.
Neleiskite graužikams pakliūti į būstą:
• Plyšius ir angas, esančias pastatų pamatuose, užkiškite plienine viela ar užcementuokite.
• Apjuoskite namo pamatus skarda.
• Aplink pastatą išdėliokite spąstus.
Graužikai labai landūs (pelė gali pralįsti per 6 mm plyšį, žiurkė – per 12 mm), yra geri plaukikai, puikiai laipioja vertikaliais paviršiais (sienomis, vijokliais augalais, ventiliacijų kanalais, vamzdžais ir t.t.).
Neleiskite graužikams įsikurti jūsų kieme:
• Nelaikykite kieme nereikalingų daiktų (senų padangų, baldų, dėžių ir kitų ), kad graužikai neįsikurtų juose savo būsto.
• Šiukšlių konteinerius visada laikykite sandariai uždarytus.
• Išdėliokite spąstus aplink pagalbinius pastatus.
Žiurkės ir pelės labai mėgsta netvarkingą teritoriją, šiukšlynus ir sąvartynus, kur galima pasislėpti, susisukti jaukius lizdelius ir rasti maisto atliekų.
Kaip išvengti graužikų platinamų ligų?
Būkite atsargūs gamtoje:
• Venkite kontakto su graužikais.
• Nešerkite jų.
Saugiai vartokite maistą:
- Daržoves ir vaisius rūpestingai plaukite tekančiu vandeniu.
- Nevartokite maistui graužikų apkramtytų produktų (vaisių, daržovių, duonos, kt.).
- Negerkite vandens iš netvarkingų šachtinių šulinių ir atvirų vandens telkinių.
- Nevartokite nepasterizuoto, nevirinto pieno ir jo produktų.
- Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą prieš vartojimą gerai iškaitinkite.
Laikykitės asmens saugos ir higienos taisyklių reikalavimų:
- ruošiant maistą,
- prižiūrint gyvulius,
- tvarkant ir prižiūrint kanalizacijos įrenginius,
- dirbant skerdyklose,
- dorojant odą ir kailius,
- dirbant pelkėtose vietovėse.
Kruopščiai išvalykite graužikų išskyromis užterštas vietas:
- Tvarkydami aplinką mūvėkite pirštinėmis.
- Nenaudokite dulkių siurblio ir nešluokite grindų – su dulkėmis į orą gali pakilti ir ligų sukėlėjai.
- Grindis valykite drėgnu skuduru ar kempine (pageidautina suvilgyti dezinfekuojančiu tirpalu).
- Šluojant kiemą, garažą, tvartą ar kitas negyvenamas patalpas, papurkškite žemę vandeniu (dar geriau – dezinfekuojančiu tirpalu), kad nekiltų dulkės, kuriose gali būti ligų sukėlėjų.
- Vietas, kur aptikote graužikų išskyrų, gerai apipurkškite dezinfekuojančiu tirpalu.
- Radus negyvų graužikų, juos reikia apipurkšti dezinfekuojančiu tirpalu, įdėti į plastikinį maišelį, tampriai užrišti ir pakankamai giliai ( apie 0,5 m gylyje) užkasti kuo toliau nuo namų arba sudeginti.
- Kilimus bei baldus,užterštus graužikų išskyromis išvalykite drėgnu būdu.
- Užterštas užuolaidas, baldų užtiesalus, rankšluosčius bei patalynę būtinai išskalbkite karštame vandenyje.
- Graužikų išskyromis užterštas knygas, žurnalus, laikraščius ir kitus popierinius neplaunamus daiktus išneškite ir palaikykite atviroje saulėje – dauguma ligų sukėlėjų žuva ilgą laiką (keletą valandų) veikiami ultravioletinių spindulių.
- Baigę darbą, pirštines nuplaukite dezinfekuojančiu tirpalu ir išmeskite, rankas kruopščiai nuplaukite vandeniu su muilu.
- Jei ruošiatės tvarkyti patalpą, kurioje seniai gyvenote (sodo namelį, sodybą ar kt.), pirmiausia atverkite duris, palikite pusvalandžiui – kad gerai išsivėdintų – ir tik tuomet įeikite vidun ir pradėkite ruošos darbus.
Kadangi pelės ir žiurkės aktyvios ištisus metus, reikėtų periodiškai patikrinti tiek gyvenamas, tiek negyvenamas patalpas, ir aptikus graužikų invazijos pėdsakų, imtis visų priemonių nemalonioms pasekmėms išvengti: naikinti graužikus, išmesti graužikų ir kitų kenkėjų apgadintus maisto produktus, valyti ir dezinfekuoti graužikų išskyromis užterštą aplinką ir kt. Tai pat būtina reguliariai perrinkti ir išmesti supuvusias daržoves ir vaisius – pūvant vaisiams ir daržovėms, ant jų esančios graužikų išskiriamos jersinijos intensyviai dauginasi, o pavasarį jų koncentracija pasiekia maksimumą.
Kova su graužikais yra neatskiriama užkrečiamųjų ligų profilaktikos dalis.
Graužikus būtina nuolatos ir laiku naikinti, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir svarbiausia – užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti. Tai ypač aktualu maisto ruošimo įmonėms, nes galutinę produkcijos kokybę lemia ne vien technologiniai procesai, bet ir įmonės valdymo sistema, kurios viena sudedamųjų dalių – apsauga nuo graužikų ir kitų kenkėjų.
Primename, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujai privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkai, nustatytas objektų, kuriuose turi būti organizuojamas ir atliekamas nuolatinis graužikų ir nariuotakojų stebėjimas ir naikinimas, sąrašas: gyvūninio ir negyvūninio maisto tvarkymo subjektai; stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos; ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos; vaikų poilsio stovyklos; policijos areštinės ir sulaikymo patalpos; laisvės atėmimo vietos; užsieniečių registravimo centrai; socialinės globos įstaigos; Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, kurie plaukia į jūrą, išskyrus karinius laivus ir iškylos jachtas; tarptautiniai oro, jūrų uostai, tarptautinės geležinkelių, autobusų stotys; pašarų ūkio subjektai; gyvūnų laikymo vietos; kariuomenės daliniai. Šiuose objektuose nariuotakojų ar (ir) graužikų stebėjimą organizuoja objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o nariuotakojų ar (ir) graužikų privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) atlieka tai veiklai licencijuoti asmenys.
Masinį graužikų naikinimą mūsų šalyje atlieka kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios įmonės. Šių įmonių specialistai nustato kenkėjų rūšį, jų patekimo ir išplitimo galimybes, parenka atitinkamą graužikų naikinimo metodiką ir efektyvius, dažniausiai profesionalams skirtus, kenkėjų naikinimo preparatus.