Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų. Vienas iš trijų suaugusių žmonių visame pasaulyje turi padidėjusį kraujospūdį. Tai būklė, kuri sukelia beveik pusę visų mirčių nuo insulto bei širdies ligų.
Centro poliklinikos gydytoja kardiologė Nijolė Kazakevičienė aiškina, kad hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mmHg arba diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas didesnis nei 90 mmHg. Arterinės hipertenzijos skirstomos į pirmines ir antrines. Pirminė arterinė hipertenzija (PAH) yra liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Sergantieji PAH sudaro apie 90 procentų arterine hipertenzija sergančių žmonių. Antrinė arterinė hipertenzija nustatoma, kai ligonis serga inkstų, endokrinine ar kita liga, o padidėjęs kraujospūdis yra vienas iš ligos simptomų. Iki 10 procentų pacientų serga antrine hipertenzija. Dažnai arterinė hipertenzija yra besimptomė ir todėl dar vadinama tyliąja žudike. Pradinėse ligos stadijose padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių negalavimų, todėl dažnai lieka nepastebėtas, tačiau ilgainiui negydant išauga rizika susirgti insultu, išemine širdies liga, širdies ar inkstų nepakankamumu.
Pusė sergančiųjų nežino apie tai
„Arterine hipertenzija sergančiųjų nusiskundimus lemia kraujagyslių pažeidimo laipsnis. Hipertonikai, kurių širdies ir smegenų kraujagyslės dar nėra pažeistos, dažniausiai neturi jokių nusiskundimų ir dažnai (iki 50 procentų) nežino, kad jų kraujospūdis yra padidėjęs. Sergant vidutinio sunkumo hipertenzija nusiskundimus lemia vyraujantis kraujagyslių pažeidimas. Vyraujant smegenų kraujagyslių pažeidimui svaigsta, skauda galva smilkinių, pakaušio, sprando srityse, ypač po įtempto darbo ar paryčiais. Gali ūžti, spengti ausyse, pablogėti regėjimas, atmintis, kraujuoti iš nosies. Ligoniai, kuriems pasireiškia širdies kraujagyslių pažeidimas, greičiau pavargsta, uždūsta, juos vargina krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai“, – teigia Centro poliklinikos gydytoja kardiologė.
Lemia genai ir gyvenimo būdas
Bendras arterinės hipertenzijos paplitimas yra apie 30–45 procentų bendroje Europos populiacijoje, gerokai didėjantis su amžiumi. PAH atsiradimą lemia išoriniai, vidiniai ir paveldimi veiksniai. Manoma, kad kiekvieno asmens kraujo spaudimas 35–70 procentų yra nulemtas genų, beveik pusei pacientų nustatoma, kad jų šeimoje buvo asmenų, turėjusių padidėjusį kraujospūdį. Nustatyta apie 20 genų, kurie atsakingi už kraujo spaudimo kontrolę.
Pasak Centro poliklinikos kardiologės N. Kazakevičienės, arterinio kraujo spaudimo didėjimui turi įtakos per didelis druskos vartojimas. Nutukę ar antsvorį turintys žmonės dažniau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio, ypač didelėje hipertenzijos išsivystymo rizikos grupėje yra tie, kurių nutukimas yra pilvinio tipo. Kitas labai svarbus hipertenziją skatinantis veiksnys yra alkoholis, taip pat rūkymas, įvairūs stresiniai stimulai, per mažas fizinis aktyvumas, per riebus maistas. Kraujospūdis gali padidėti nuo ilgalaikio pervargimo ar triukšmo, vibracijos poveikio.
Būtina keisti gyvenseną
Tinkamas gyvensenos keitimas yra arterinės hipertenzijos profilaktikos pagrindas. Rekomenduojama saikingai vartoti druską – 5–6 g (t. y. 1 nubrauktas arbatinis šaukštelis) per dieną, valgyti daugiau daržovių (apie 400 g per dieną – būtina norma), vaisių ir mažai riebalų turinčių produktų, atsikratyti antsvorio, taip pat reikia būti fiziškai aktyviems, nerūkyti, nevartoti alkoholio.
Pagrindinė gydymo nuo hipertenzijos nauda yra paties arterinio kraujospūdžio mažinimas. Skiriamos penkios pagrindinės vaistų nuo hipertenzijos klasės: diuretikai, beta adrenoreceptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai. Jie yra tinkami tiek medikamentinio gydymo pradžiai, tiek palaikymui vienu vaistu ar jų deriniais. Labai svarbu vaistus vartoti kiekvieną dieną paskirtu laiku.
Profilaktika ir prevencija
Pagal mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva pirmauja Europoje. Kitų šalių patirtis rodo, kad galima išvengti išeminės širdies ligos ir insulto bei pailginti gyvenimą. Tam reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvos gydymo įstaigose vykdoma Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Rizikos grupei priskiriami vyrai nuo 40 iki 55 metų, moterys nuo 50 iki 65 metų. Patikros tikslas – sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis: krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija / smegenų išemijos priepuoliu, insultu, periferinių arterijų tromboze. Taip pat nustatyti aterosklerozę ar cukrinį diabetą žmonėms, kurie nejaučia jokių sveikatos sutrikimų, taip užkertant kelią šių ligų vystymuisi, sumažinti pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Jei nustatoma, kad asmuo turi didelę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jam yra paaiškinama, kaip turi keistis jo gyvenimo būdas, kokių prevencinių priemonių reikia imtis. Esant poreikiui pacientas siunčiamas į specializuotus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padalinius.
Visi, besidomintys širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, daugiau informacijos gali gauti iš savo šeimos gydytojo ar iš drauge su juo dirbančio slaugytojo.