Lietuvoje įsivyravus karštiems orams, sveikatos specialistai primena, kad karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Nebūkime abejingi savo ir artimųjų sveikatai.
Koks karštis pavojingas sveikatai?
Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo.
Tinklalapyje http://www.meteo.lt/karscio_prog.php galima matyti kiekvienos dienos karščio indekso prognozes. Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.
• Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
• Nuo 27 iki 34 ºC – silpnas diskomfortas.
• Nuo 35 iki 39 ºC – didelis diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
• Nuo 40 iki 45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
• Nuo 46 iki 54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
• Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.
Sužinokite ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą
Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kurio reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo 1 iki 11 ir kuris lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį. Tinklalapyje http://www.meteo.lt/uvi_prognoze.php kiekvieną dieną skelbiama, kokia yra ultravioletinės spinduliuotės prognozė ir kokia turėtų būti apsauga.
Jei ultravioletinės spinduliuotės indeksas 1 arba 2 (žemas), vadinasi, žmonėms apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore.
3–5 – vidutinis. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, būkite su skrybėle ir saulės akiniais su UVA ir UVB filtru.
6–7 – aukštas. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, būkite su skrybėle ir saulės akiniais su UVA ir UVB filtru.
8–10 – labai aukštas. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite saulėje. Dėvėkite marškinėlius, būkite su skrybėle ir saulės akiniais su UVA ir UVB filtru.
11 – ekstremalus. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Dėvėkite marškinėlius, būkite su skrybėle ir saulės akiniais su UVA ir UVB filtru.
Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis rekomendacijų, kurios padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną ir išvengti rimtesnių problemų.
Karštą dieną rekomenduojama:
• Gerkite daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
• Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
• Dėvėkite tinkamus drabužius. Dėvėkite šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
• Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare. Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas galėtų atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje. Jų trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatorių ar oro kondicionierių, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų mažesnė nei 18 ºC.
• Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius ir saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
• Palaikykite namų aplinką vėsią:
namie langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždarykite, atverkite tik vakare, kai oro temperatūra būna sumažėjusi;
geriau naudokite tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą;
dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio;
patalpų garinimas, kambarinės gėlės padeda atvėsinti kambarį;
jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus inf.