Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Auga tyliųjų miesto zonų poreikis
Šeima ir sveikata

Auga tyliųjų miesto zonų poreikis

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Uostamiesčio valdininkai ėmėsi iniciatyvos įtraukti gyventojus į tyliųjų miesto zonų gausinimą. Jie prašo klaipėdiečių siūlyti, kur tokios vietos reikalingos. Mat šiandien jų Klaipėdoje – vos trys.

Miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė „Laisvajai bangai“ pasakojo, jog tyliosiose miesto zonose reikia reguliuoti eismą, gamybinę veiklą, renginių organizavimą ir fiksuoti, kad triukšmo rodikliai neviršytų reikalaujamos ribos: „Tyliosios zonos yra trijų rūšių: tylioji aglomeracinė, gamtos ir viešoji. Klaipėdoje šiuo metu patvirtinta tik tylioji viešoji zona. Jos yra trys ir turi būti netrikdomos pramonės, transporto, komercinės ar gamybinės veiklos triukšmo. Tai – Kauno gyvenamojo rajono pėsčiųjų tako zona, tarp Žardininkų ir Vingio gyvenamųjų rajonų namų esantis pėsčiųjų takas ir Klaipėdos miško dalis nuo vasaros estrados iki Labrenciškių gyvenamojo rajono.“

Sostinė tyliųjų zonų skaičiumi uostamiestį pranoksta – čia jų yra septynios. Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistė Virginija Juodkienė pasakoja: „Vilniuje yra dvi tyliosios gamtos zonos: Gulbinų ir Tapelių. Taip pat yra penkios tyliosios viešosios zonos: Baltupių, Fabijoniškių, Ozo, Viršuliškių ir Karoliniškių. Viešoji zona – tai rekreacinės, socialinės ar kultūrinės paskirties teritorijos. Tai gali būti miesto parkai ir kitos zonos, netrikdomos viešojo transporto ir kitų didelių triukšmo šaltinių.“

O štai tyliųjų zonų lyderis – Kauno miestas. Čia jų skaičiuojama net per dvidešimt. Pasak Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro specialistės Giedrės Mačiulytės, tyliosiose zonose triukšmas neturi viršyti 45 dB, o dažnoje gatvėje jis yra didesnis kaip 60 dB:

„Kauno mieste yra 24 tyliosios zonos. Devynios jų yra gamtinės, penkiolika – viešosios. Tai yra Panemunės miško, Ąžuolyno, Lampėdžių miško ir kiti parkai, kuriuose žmonės leidžia laisvalaikį; jie yra toliau nuo didžiausių miesto triukšmo šaltinių. Tais šaltiniais laikomi keliai, pagrindinės gatvės, geležinkeliai ar gamyklos“, – pasakoja V. Juodkienė.

Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, tyliosios miesto zonos reikalingos žmonėms atsipūsti nuo kasdienio triukšmo, kuris, vargindamas ilgą laiką, gali sukelti rimtų sveikatos problemų: „Ilgalaikis triukšmas gali sukelti nerimą, nemigą, galvos skausmą, gali išsivystyti lėtinis klausos nepakankamumas, padidėti kraujospūdis. Tiriama, kad triukšmas gali sukelti net nutukimą. Triukšmingoje aplinkoje žmogus sunkiau susikaupia, jį ima kamuoti depresija.“

www.laisvojibanga.lt

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisCukinijų blyneliai su žalumynais ir sūriu
Kitas straipsnis Kaip įvertinti karščio ir ultravioletinės spinduliuotės pavojingumą?

Susiję straipsniai

Moterys išleidžia daugiau, bet tai nereiškia, kad jos išlaidauja

1 birželio, 2026

Saulės daugiau, o energijos vis tiek nėra? Gydytoja paaiškina, kodėl organizmui gali trūkti šviesos

29 gegužės, 2026

Kraujo tyrimų „normos“ gali klaidinti: ką svarbu žinoti pacientams?

27 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.