Švietimo ir mokslo ministerija parengė pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos gaires. Jose stiprinama pedagoginės praktikos svarba, akcentuojama pagalba pirmaisiais darbo metais, numatomos lankstesnės galimybės rengti kelių dalykų mokytojus, pabrėžiamas dėmesys mokytojo profesijos patrauklumui ir prestižo kėlimui.
Kaip pažymi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, darbo rinkoje šiuo metu yra dirbančių pedagogų perteklius, jei skaičiuojame pagal ES vidurkį, kur 1 mokytojas moko 15 mokinių, o Lietuvoje – 8,6 mokinio. Trečdalis mokytojų dirba ne visu krūviu, t. y. turi iki 18 kontaktinių valandų.
Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvoje kasmet pedagogines studijas baigusių ir neįsidarbinančių mokytojais – apie 85 proc. Tačiau ateityje numatomas jaunų motyvuotų pedagogų poreikis. Pedagogų trūkumą galime pajusti po maždaug septynerių metų – daugiau nei 30 proc. pedagogų šiuo metu yra vyresni nei 55 m.
„Pats laikas iš esmės pertvarkyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Mūsų tikslas – kvalifikuoti, profesionalūs, nuolat tobulėjantys mokytojai, – sako ministrė A. Pitrėnienė. – Inicijuojame ilgalaikę mokytojo profesijos patrauklumo ir prestižo kėlimo programą. Norime pritraukti pačius gabiausius jaunuolius dirbti mokytojais – charizmatiškus, įdomius, intelektualius, motyvuotus. Tai keis ir visos mokyklos veidą.“
Itin svarbi būsimųjų pedagogų atranka – būtina, kad pedagogo kelią rinktųsi motyvuoti ir atitinkamų savybių turintys jaunuoliai.
Stiprinamas pedagogų rengimas
Pedagoginių studijų metu daugiau laiko turėtų būti skiriama praktikoms ir praktinei veiklai. Peržiūrint studijų programas, turi būti dar labiau sustiprinta pedagoginė praktika: jos organizavimas, studentų ir mentorių bendradarbiavimas ir kt. Dalis studijų turėtų vykti realiomis būsimo darbo sąlygomis – mokykloje. Tokiu būdu studijų metu jaunuoliai įsivertintų, ar jie gali dirbti pedagogo darbą.
Siekiama stiprinti praktinį pedagogų rengimą ir mentorystę kuriant efektyvią pagalbos mokytojui sistemą pirmaisiais darbo metais.
Numatoma nuolat tirti nacionalinį pedagogų poreikį ir su tuo sieti tikslinį pedagogų rengimo finansavimą. Siekiant užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą, būsimųjų pedagogų studijoms šiemet pirmą kartą skiriamas tikslinis finansavimas.
Seimui patvirtinus naują Mokslo ir studijų įstatymą, bus peržiūrėtas Pedagogų rengimo reglamentas. Tai sudarys lankstesnes galimybes rengti kelių dalykų mokytojus.
Kvalifikacijos tobulinimas: vietoj epizodinių seminarų – tęstinės programos
Valstybės mastu patvirtinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai. Pereinama nuo trumpalaikių, epizodinių seminarų ar renginių prie tęstinių kursų ar programų. Siūloma, kad viena kvalifikacijos tobulinimo programa truktų bent 40 val. Kvalifikacijos tobulinimas priartinamas prie mokyklos poreikių, programa gali būti rengiama mokyklų komandoms, ne tik pavieniams mokytojams.
Siekiant motyvuoti pedagogus nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją, siūloma keisti pedagogų atestacijos nuostatus. Atestuojant pedagogus siūloma nustatyti kasmetinį vadovo ir mokytojo vertinamąjį pokalbį bei pedagogų atestaciją kas penkerius metus. Siūloma suteikiant aukštesnę kvalifikacinę kategoriją numatyti išorinį vertinimą, įtraukiant regioninio ir nacionalinio lygmens ekspertus.
Siūloma suteikti pedagogams galimybę įgijus aukštesnę kvalifikacinę kategoriją gauti atlygį už kitas funkcijas, pavyzdžiui, mentoriaus, konsultanto, kvalifikacijos tobulinimo lektoriaus, vertintojo ir pan. Planuojama atnaujinti atestacijos kriterijus, ne mažiau kaip dešimtadalį kriterijų specializuojant pagal pedagogo veiklos specifiką.
Dėl pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kaitos susitarta remiantis viešosiomis konsultacijomis ir socialinių partnerių siūlymais.