Kardinalūs aprangos pokyčiai įvyko XX a. moterims emancipavusis. Audringas trečiasis dešimtmetis suknelės pagrindą pavertė plokščiu „art deco“ stiliumi, taip atimdamas iš moters natūralią figūros formą.
Liemens linija buvo pažeminta iki klubų. Būtent šiais laikais buvo sukurta įžymi juoda C. Chanel suknelė, ja tais laikais puošėsi tik drąsiausios moterys. Dabar tokia suknelė laikoma universalia ir tinkama bet kokiai progai.
Kitame dešimtmetyje moterys vėl pradėjo ryškinti krūtinę ir dengti kojas iki blauzdų. Pats populiariausias tų laikų šventinis modelis buvo čarlstono tipo suknelė (tiesaus kirpimo stuomuo, trumpos rankovės, diržas ant klubų ir rauktas sijonas).
II pasaulinis karas labai paveikė moters aprangą. Dauguma moterų apsirengė karines uniformas ir tik per šventes išsitraukdavo ypatingoms progoms paslėptas gėlėtas sukneles.
Šeštojo dešimtmečio suknelės išsiskyrė moterišku stiliumi ir ilgu pūstu sijonu (retro stilius). Madingos ryškios spalvos ir ornamentai.
Judrus septintasis dešimtmetis į moters gyvenimą atnešė Dolly stiliaus mini sukneles.
Aštuntąjį dešimtmetį į madą atėjo blizgančios disko stiliaus ir peršviečiamos etnostiliaus suknelės.
Devintąjį dešimtmetį buvo pakartoti praėjusių metų stiliai ir nuo tų laikų moterų apranga jau priklausė ne nuo metų ar dešimtmečių, o tik nuo jų pačių noro. XXI a. mada aktyviai naudoja moteriškų suknelių siluetus, sukurtus praėjusiame amžiuje. Be to, dizaineriai vis noriau grįžta prie tradicijų, praėjusio amžiaus etnostiliaus ir baroko epochos.
Šaltinis http://natalijastun.com